Page 1 Neoficialus vertimas iš angl kalbos PASAULIO BANKO TYRIMAS LIETUVA: EKONOMIN S POLITIKOS MEMORANDUMAS siliejimas Europ : Uimtumo ir produktyvumo augimo skatinimo gair s I tomas: Pagrindin ataskaita 2002 m. spalio 7 d. 25757 Page 2 SANTRUMPOS ABP Apskaiiuotoji bendroji pusiaus vyra ADRP Aktyviosios darbo rinkos programos BVP Bendrasis vidaus produktas DK Daugianacionalin korporacija OECD Ekonominio bendradarbiavimo ir pl tros organizacija EKAN Ekonomin s kain apsaugos normos ES Europos S junga FPK Federalin prekybos ko misija GGP Geroji gamybos praktika ISPA Strukt rinis pasirengimo narystei politikos dokumentas KPI Kompensacinio ploto išmoka L MRRA Lietuvos em s kio ir maisto rinkos reguliavimo agent ra MGL Minimalus pragyvenimo lygis MRSK Minimali ribin supi rkimo kaina NACE Nomenclature Generale des Activites Économiques dans la Communauté Européen N BT Nam ki biudeto tyrimas NVS Nepriklausom Valstybi Sandrauga PPO Pasaulio prekybos organizacija P P Privataus em s kio pl tra RTV Radijas ir televizija SITC Standartin tarptautin prekybos klasifikacija (Standard International Trade Classification) „Sodra“ Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba SVV Smulkaus ir vidutinio verslo mon s TIR Tarptautinis tranzito dokumentas (Transit International Routier) TUI Tiesiogin s usienio investicijos UIKT Usienio investicij konsultacin taryba (angl. FIAS) VA VT Verslo aplinkos ir moni veiklos tyrimas VBK Vilniaus bald kombinatas VREV Vidurio ir Ryt Europos valstyb s VRP Valstyb s remi amos pajamos VV „Vilniaus Vingis“ PGF em s kio paskol garantij fondas Viceprezidentas: Johannes Linn (ECAVP) Šalies direktorius: Roger Grawe (ECC09) Sektoriaus direktorius Cheryl Gray (ECSPE) Sektoriaus vadovas: Kyle Peters (ECSPE) Daniela Gressani (ECSPE) Projekto vadovas: Ana Revenga (ECSPE) Page 3 ii TURINYS SANTRUMPOS.............................................................................................................. I PAD KA ...................................................................................................................... VIII SANTRAUKA...............................................................................................................IX INTEGRACIJOS ES KE LIAMI I ŠŠ KIAI ........................................................................... IX MAKROEKONOMIN STRUKT RA: LAIM JIMAI IR IŠŠ KIAI ..................... X TARPTAUTIN S PREKYBOS IR TIESIOGINI USIENIO INVESTICIJ VAIDMUO................................................................................................................ XIII EM S KIS IR KAIMO EKONOMIKA ............................................................. XVI STRUKT RINI REFORM DARBOTVARK .................................................. XX Darbo rinkos reforma: lankstumo padidinimas......................................................xx Teisin s baz s reforma: vers lo aplinkos gerinimas.............................................xxiv Socialin s apsaugos reforma: veiksmingumo ir rentabilumo didinimas ............xxvii 1. MAKROEKONOMIKOS TENDENCIJOS IR PROBLEMOS........................1 A. S VARBIAUSIEJI MAKROEK ONOMIKOS POKY IAI ....................................................2 Gamyba ....................................................................................................................2 Paklausa...................................................................................................................5 Valstyb s finansai .....................................................................................................9 Fiskalinis Lietuvos patvarumas..............................................................................10 Santaup os ir investicij finansavimas ....................................................................10 Mok jim balansas .................................................................................................12 B. K ONKURENCINGUMO IR IŠ ORINIO PAEIDIAMUMO TENDENCIJOS ........................1 C. P AGRINDINIAI DARBO RINKOS PADARINIAI ............................................................7 Nedarbas ir dalinis uimtumas .................................................................................7 Uimtumas paga l sektorius......................................................................................8 Darbo viet apyvarta .............................................................................................11 D. S KURDAS IR KITI SOCIALINIAI RODIKLIAI ............................................................12 Nam ki vartojimo išlaidos ir pajamos ..............................................................12 Skurdo apvalga .....................................................................................................13 Nematerialinis skurdo aspektas ir kiti socialiniai rodikliai...................................15 E. VILGSNIS PRIEK : VIDUTIN S TRUKM S IR ILGALAIK STRATEGIJ A ..................17 Ilgalaikiai augimo šaltiniai: istorijos pamokos .....................................................17 Vidutin s trukm s strategija, rengiantis konvergencijai ........................................19 2. TARPTAUTIN PREKYBA IR TIESIOGIN S U SIE NIO INVESTICIJOS 24 A. L YGINAMOJO PRANAŠUMO PASISKIRSTYMAS ......................................................24 Geografinis prekybos perorientavimas..................................................................24 Padid j s perdirbimo lygis ir specializacijos pokyiai ..........................................25 Gamybos veiksni kitimas prekybos srityje ............................................................27 Dalyvavimas auganiose rinkose ...........................................................................31 Gamybos ištekli rink aktyvumas .........................................................................33 B. T IESIOGINI USIENIO INVESTICIJ VAIDMUO .....................................................36 Page 4 iii C. E KSPORT IR PRODUKTYVUM LEMIANTYS VEIKSN IAI . R EMIANTIS MIKROEKONOMIKOS DUOMENIMIS ...............................................................................38 Ar eksportuotojai yra kitokie?................................................................................38 Eksportuoti ar neeksportuoti?................................................................................40 Ar eksportas turi takos produktyvumo augimui? ..................................................40 Ar mon s su usienio kapitalu yra kitokios? .........................................................41 D. S ANTRAUKA IR IŠVADOS .....................................................................................42 3. EM S KIS IR KAIMO SEKTORIUS..........................................................44 A. EM S KIO VEIKLA IR PRODUKTYVUMAS ..........................................................45 Sektoriaus veikla ....................................................................................................45 Produktyvumo ir gamybos veiksni panaudojimo tendencijos ..............................47 B. K AIMO SKURDO APVALGA .................................................................................56 C. E FEKTYVESNIO EM S K IO LINK .......................................................................58 Paskat reimas ......................................................................................................58 Pagrindin s em s kio šakos ................................................................................60 D. K ELIAS PRIEŠAKY ................................................................................................65 Pasirengimas stoji mui ES ....................................................................................65 Stojimo išbandymas................................................................................................66 em s kio sektoriaus dinamiškumo skatinimas ....................................................69 4. DARBO RINKOS REFORMA: LANKSTUMO DIDINIMAS.......................74 A. M AKROEKONOMINIS MATMUO : PLATUS RESTRUKT RIZA VIMAS IR NEPAKANKAMAS DARBO J GOS IŠTEKLI PANAUD OJIMAS ...........................................74 Darbo viet kaitos modeliai ...................................................................................75 Darbo viet k rimo rodikliai .................................................................................78 Darbo viet kaita ir nedarbas ................................................................................78 B. D IRBAN I ASMEN DIME NSIJA : ILGOS DARBO PAIEŠKOS ...................................79 Darbo j gos srautai ................................................................................................79 Kvalifikacijos spragos............................................................................................81 Darbo viet apsauga ..............................................................................................82 Pajam nelygyb ....................................................................................................84 C. D ARBDAVIO PERSPEKTYVA : DARBUOTOJ SKAI IAUS IR DARBO UMOKES IO KOREGAVIMO SUVARYMA I ........................................................................................85 Darbuotoj skaiiaus koregavimo suvarymai ......................................................85 Darbo umokesio koregavimo suvarymai ...........................................................86 Ar suvarymai privalomi? ......................................................................................87 D. S ANTRAUKA IR VEIKLOS REKOMENDACIJOS ........................................................88 5. KONTROL S IR PRIE I ROS REFORMA: VERSLO APLINKOS GERINIMAS ................................................................................................................91 A. P ALANKIOS VERSLO APLINKOS ELEMENTAI .........................................................92 B. P RIVATAUS SEKTORIAUS PL TROS KLI TYS : MONI LYGMENS POI RIS ...........93 Rinkos pl tra, eksporto nauda ir tiesiogin s usienio investicijos .........................93 Verslo aplinka: valstybinio ir privataus sektoriaus s veika ..................................96 moni registravimo tvarka ....................................................................................99 Finansavimo prieinamumas...................................................................................99 Darbo rinka..........................................................................................................100 Page 5 iv C. R EGULIAVIMAS IR STOJI MAS EUROPOS S JUNG .............................................100 Laisvas preki jud jimas ......................................................................................101 Transporto politika...............................................................................................103 em s kis ............................................................................................................105 Aplinkos apsauga.................................................................................................106 Energetika ............................................................................................................108 D. S ANTRAUKA IR VEIKLOS REKOMENDACIJOS ......................................................109 6. SOCIALIN S POLITIKOS REFORMA: PRODUKTYVUMO IR EFEKTYVUMO DIDINIMAS..................................................................................112 A. S OCIALIN S APSAUGOS SISTEMOS APVALGA ...................................................112 B. V ALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO PROGRAMOS ..........................................113 Senatv s pensijos ..................................................................................................115 Bedarbio pašalpa.................................................................................................118 C. S OCIALIN S PARAMOS PR OGRAMOS ..................................................................122 Pinigin s išmokos .................................................................................................123 D. N UOPELNAIS GRINDIAMO S IŠMOKOS – VALSTYBIN S PENSIJOS .......................129 E. S ANTRAUKA IR VEIKLOS REKOMENDACIJOS ......................................................130 L ITERAT RA .............................................................................................................133 Page 6 v Lenteli s rašas 1 lentel Pagrindinai ekonominiai rodikliai .................................................................................x 2 lentel B VP, uimtumo, produktyvumo ir darbo umokesio dinamika (1995=100) .......................xi 3 lentel Skurdas Lietuvoje, 2000 (%) .....................................................................................xii 4 lentel Lyginamieji em s kio produktyvumo rodikliai 2000 metais. ......................................xviii 5 lentel Sukuriam ir naikinam darbo viet skaiius 1996 - 2000 metais (proc. nuo bendro dirbani asmen skaiiaus) ..................................................................................................xxi 6 lentel . Pagrindiniai veiklos ir pl tros apribojimai .................................................................xxv 1.1 lentel Pagrindiniai ekonomikos rodikliai ........................................................................1 1.2 lentel Materialin s investicijos pagal finansavimo šaltinius (%) ........................................11 1.3 lentel Lietuvos centrinio banko balansin ataskaita .........................................................14 1.4 lentel BVP, uimtumo, produktyvumo ir darbo umokesi dinamika ..................................7 1.5 lentel Darbo pasi la 1995 -2000 metais ..........................................................................8 1.6 lentel Vidutin s disponuojamos pajamos ir vartojimo išlaidos 1996 -2001 metais .................12 1.7 lentel Skurdas Lietuvoje 2000 metais, proc. ..................................................................13 1.8 lentel Skurdas mieste ir kaime 2000 metais ...................................................................14 1.9 lentel Gyventoj skaiius ir skurdo rizika pagal nam kio galvos lyt 2000 metais, proc. ......14 1.10 lentel Skurdo rizika pagal nam kio galvos išsilavinim 2000 metais ...............................15 1.11 lentel Skurdas pagal uimtum 2000 metais ..................................................................15 1.12 lentel Kai kurie socialiniai rodikliai .............................................................................16 1.13 lentel Numatomi bendrojo gamybos veiksni augimo tempai Baltijos šalyse .......................19 2.l lentel Geografinis prekybos pasiskirstymas: Lietuva ir kitos VREV ...................................25 2.2 lentel Lietuvos prekybos su ES preki pasiskirstymas pagal gamybos veiksni r š 1992 -1999 metais ...................................................................................................................28 2.3 lentel Lietuvos ir kit šali eksportas ES „saul tekio“ rinkose ..........................................33 2.4 lentel Lietuvos aktyvumas ES gamybos ir rinkotyros tinkluose, 1993m., 1997-1999m. ..........35 2 .5 lentel Skirtumai tarp eksportuojani ir neeksportuojani moni ...................................... 39 2.6 lentel Našumo vidurkis pramon s šakose .....................................................................39 3.1 lentel Lyginamieji produktyvumo rodikliai, 2000 m. ......................................................51 3.2 lentel . Pasiturini j ir skurstani j nam ki investicini išlaid pasiskirstymas kaime .....54 3.3 lentel Skurdo rizika pagal pri jim prie em s 2000 metais ..............................................57 3.4 lentel Išlaidos em s kio gamybos ištekliams sigyti 2000 metais ....................................57 3.5 lentel Nominalus (NAL) ir realus (RAL) apsaugos lygis, proc. .........................................59 3.6 lentel aliavinio pieno gamyba, mln. ton ....................................................................62 3.7 lentel Gr d gamyba, t kst. ton ................................................................................63 3.8 lentel Cukraus kainos ...............................................................................................64 3.9 lentel . Neelastinga paklausa: vartotoj reali j pajam pasikeitimas ..................................67 4.1 lentel Darbo viet k rimas ir darbo viet naikinimas 1996 -2000 metais .............................74 4.2 lentel Darbo viet kaita vairiose pramon s šakose .........................................................77 4.3 lentel Galimyb s pereiti iš vienos uimtumo b kl s kit ................................................80 4.4 lentel Naujai pasamdyti darb uotojai pagal ankstesn pad t darbo rinkoje (%), 2001 m. ........80 4.5 lentel Nedarbas pagal išsilavinimo lyg ir profesijas, 2000 m. ...........................................81 4.6 lentel Minimalaus darbo umokesio raida 1994 -2000 m .................................................86 5.1 lentel Firm augim stabdantys veiksniai (bal vidurkis) .................................................94 5.2 le ntel Naujas rinkas bandanios pasiekti mon s ............................................................94 Page 7 vi 5.3 lentel Pagrindiniai veiksniai, trukdantys mon ms didinti pardavimo apimt ES (bal vidurkis) ....................................................................................................................95 5.4 lentel Iš usienio partneri gauta parama ( moni , nurodiusi kiekvien paramos r š , %) ....96 5.5 lentel Pagrindiniai veiklos ir pl tros trukdiai ................................................................97 5.6 lentel Pagrindiniai naujos mon s steigimo sunkumai ...................................................100 6.1 lentel Lietuvos socialin s apsaugos sistemos strukt ra ..................................................113 6.2 lentel Socialinio draudimo program finansavimas 2002 metais .....................................115 6.3 lentel Senatv s pensij programos taka skurdui ..........................................................116 6.4 lentel Bedarbi r mimo programos rodikliai ...............................................................119 6.5 lentel Išlaidos socialin s paramos programai (BVP %) ..................................................123 6.6 lentel Pajam tikrinimu grindiam socialin s paramos program poveikis skurdui ............126 Paveiksl li s rašas 1 pav. Lietuvos eksporto specializacijos rodikliai ..................................................................xiv 2 pav. Nominal s ir faktiniai kain palaikymo tarifai 2000 metais, proc. ...................................xvii 3 pav. Kiek problem j s verslui suk elia šie veiksniai? .......................................................xxvi 4 pav. Kategorin s pašalpos n ra palankios skurstantiems gyventojams ................................xxviii 1.1 pav. Realusis BVP augimas ir gamybos veiksniai ...................................................................2 1.2 pav. Bendroji prid tin s vert s strukt ra pagal ekonomin s veiklos r šis ....................................3 1.3 pav. Uimtumo lygis pagal sektorius ...................................................................................4 1.4 pav. Produktyvumas pagal sektorius ....................................................................................4 1.5 pav. BVP sud tis pagal išlaidas ..........................................................................................6 1.6 pav. Importo ir eksporto apimtis .........................................................................................6 1.7 pav. Eksporto strukt ra pagal šal (ar s jung ) .......................................................................7 1.8 pav. Importo strukt ra pagal šalis (ar s jungas) ......................................................................8 1.9 pav. Infliacija ir BVP augimas Lietuvoje ir Estijoje ................................................................8 1.10 pav. Bendrasis fiskalinis balansas ................................................................................9 1.11 pav. Bendrosios nacionalin s santaupos, BVP proc. ......................................................11 1.12 pav. Einamosios s skaitos deficitas ir sud tin s dalys ...................................................12 1.13 pav. Prekybos dekompozicija ...................................................................................13 1.14 pav. Finansin s skaita ...........................................................................................13 1.15 pav. Reali j lito kurs indeks raida (1993 birelis = 100) .............................................2 1.16 pav. Lietuvos eksporto rinkos dalys pagrindini prekybos partneri importo rinkose (%) ........4 1.17 pav. Eksporto ir importo kain indeksai ir prekybos s lyg (PS) indeksai (1996 = 100 proc.) .5 1.18 pav. Einamoji s skaita, TUI ir bendroji usienio skola ....................................................6 1.19a pav. Uimtumo strukt ra 1993 metais. .........................................................................9 1.19b pav. Uimtumo strukt ra 2001 metais. .......................................................................10 2.1 pav. Lietuvos eksporto specializacijos indeksai ....................................................................26 2.2 pav. Tiesiogin s usienio investicijos vienam gyventojui 1993 -2000 metais ..............................37 3.1 pav. Vidutinis gyvuli produktyvumas ...............................................................................48 3.2 pav. Vidutinis em s kio augal derlingumas ....................................................................49 3.3 pav. em s ir darbo produktyvumas em s kio sektoriuje ...................................................50 3.4 pav. Traktori skaiius ....................................................................................................52 3.5 pav. Usienio investicijos em s kyje lyginant su bendromis usienio investicijomis .................53 3.6 pav. Kaimo nam ki investicijos ....................................................................................54 Page 8 vii 3.7 pav. Reali j gamintoj kain pokytis 1996 -2000 metais................................................................. 58 3.8 pav. Pieno gamintoj kainos ............................................................................................61 3.9 pav. Gr d suvartojimas šalyje .........................................................................................63 4.1 pav. Darbo viet k rimas pagal mon s dyd 2001 metais ......................................................76 5.1 pav. Kiek šie dalykai problemiški j s verslui? ....................................................................98 6.1 pav. Išlaidos socialinio draudimo programoms ..................................................................113 6.2 pav. Bedarbio pašalpa: Lietuva, palyginti su kitomis pereinamosios ekonomikos šalimis ...........120 6.3 pav. Iškreipta paskata dirbti esant si lomai naujai pašalpos strukt rai ....................................121 6.4 pav. Kategorin s išmokos nepadeda skurstantiems gyventojams ...........................................127 Langeli s rašas 2.1 langelis. Kilimas vert s grandine aprangos pramon je ....................................................30 2.2 langelis „ Vilniaus bald kombinatas“ .............................................................................32 2.3 langelis AB „Vilniaus vingis“ ...................................................................................35 5.1 langelis Per didelis reguliavimas ir statym nenusp jamumas .............................................98 5.2 langelis Dalyvavimo vidaus rinkoje poveikis AB „Achema“ .............................................102 5.3 langelis Suderinimo su ES kokyb s standartais poveikis farmacijos pramonei ......................103 5.4 langelis Naryst s ES poveikis tarptautiniams ve jams automobiliais .................................104 5.5 langelis Suderinimo su kokyb s normomis pieno gamybos sektoriuje poveikis .....................105 5.6 langelis Suderinimo su veterinarinijos standartais poveikis ...............................................106 5.7 langelis Suderinimas su ES emisij normomis ................................................................106 5.8 langelis Suderinimas su laki j organini jungini emisij normomis .................................107 5.9 langelis ES saugi atsarg norm gyvendinimas ............................................................108 6.1 langelis Patikslintas pensij reformos pasi lymas: savanoriškai finansuojama pakopa ........117 6.2 langelis Minimalus pragyvenimo lygis (MGL) ir valstyb s remiamos pajamos (VRP) ............125 Page 9 viii PAD KA Ši ataskait pareng Anos Revenga vadovaujama grup , kurios nariai yra Richard Burcroff, Anne del Castillo, Severin Kodderitzsch, Brian Kopp, Célestin Monga, Francis Ng, Lodovico Pizzati, Davide R odogno, Jan Rutkowski, Beata Smarzynska, Diane Steele, Giedr Tarb nien , Henrik Tietje, Vilija Kostelnickien , Ram nas Vilpišauskas, ir Xiaoqing Yu. Rengiant ši ataskait , labai daug vertingos pagalbos suteik Duilio Pighi. Grup s nari darb peri r jo Pedro Alba ir Christine Jones, taip pat Bernard Funck, Célestin Monga, Mantas Nocius, Seppo Ensio Tiihonen, Laura Tuck ir Jos Verbeek, kuri konstruktyvi pagalba buvo labai naudinga. Sektori vadovai Kyle Peters ir Daniela Gressani nurod darbo kryptis v airiuose ataskaitos rengimo etapuose. Darbui vadovavo Michael Carter, Šalies direktorius Lietuvai, ir Roger Grawe. Taip pat esame d kingi ilgalaik s misijos Vilniuje darbuotojams u ne kainojam pagalb organizuojant misijas ir susitikimus. Grup taip pat nor t pad koti Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir ypa Europos Komiteto, Statistikos departamento, Prezident ros, Ministro Pirmininko administracijos, Socialin s apsaugos ir darbo ministerijos, Lietuvos banko, em s kio ministerijos, kio ministerijos, Finans ministerijos pareig nams u puik bendradarbiavim ir raštiškus komentarus d l ataskaitos projekto. Grup taip pat d koja dideliam b riui akademik , NVO nari , verslo bei verslo asociacij atstov , Seimo nari , ir kitiems tarptautini paramos orga nizacij atstovams, susitikusiems su ataskait rengusios grup s nariais, u j produktyvias diskusijas ir ind l . Page 10 ix SANTRAUKA INTEGRACIJOS ES KE LIAMI I ŠŠ KIAI Š dešimtmet prioritetinis Lietuvos politikos, ekonomikos ir socialinis tikslas yra integracija Europos S jung . U šio tikslo slypi ne tik noras aktyviai dalyvauti kuriant viening Europ , bet ir pasiekti, kad Lietuvos gyventoj pragyvenimo lygis b t toks, kaip turtingesni j kaimyn Vakar Europoje. Lietuvos integracijos ES s km per ateinanius du dešimtmeius daugiausia bus vertinama pagal Lietuvos sugeb jim laikui b gant pasiekti pajam lyg , atitinkant Europos pajam lyg , ir kad integracijos naud pajust visi gyventoj sluoksniai. 1. Lietuvos integracija ES dar nereiškia savaimin s pajam konvergencijos ir moni tobul jimo, taiau tai iš ties yra galimyb tokia konvergencijai vykti. Kaip parod keli ES iki 1990 m. stojusi šali – Portugalijos, Ispanijos ir ypa Airijos – patirtis, oficiali ekonomikos integracija ES gali b ti paskata greitai ir tvariai ekonomikos pl trai, kurios rezultatas b t did jantis pajam lygis. Taiau visose min tose trijose šalyse didiausi svarb tur jo pasirinktos nacionalin s politikos kryptys, kuri buvo laikomasi vis pasirengimo narystei laiko tarp ir iš karto po stojimo ES. Li dnesn Graikijos patirtis taip pat gali patvirtinti š fakt . 2. Pagrindinis su integracijos procesu susij s išš kis Lietuvos politikams yra sukurti politin strukt r , utikrinani s kming integracij , skatinani konkurencingum bei didesn produktyvum ir kartu – darbo viet k rim ir uimtumo augim . Politikai – tai dvigubas išš kis. Viena vertus, politikos gair s turi skatinti ekonomikos modernizavim bei restrukt rizavim , ir ne tik moni lygmeniu, bet ir per rink reguliuojanias institucijas bei valstyb s valdym . Kartu politikos gair s turi utikrinti, kad integracijos naud pajus visi skirtingi visuomen s sluoksniai. Tai reiškia, kad prireikus potenciali neigiama integracijos taka kai kuriems maiau konkuren cingiems sektoriams ir tam tikroms labiau paeidiamoms grup ms bus sušvelninta. Sunku suderinti šiuos du išš kius, tam reikia engti tvirt ingsn gyvendinant pagrindines strukt rines reformas (em s kyje, darbo rinkoje, taip pat reikia pagerinti versl o aplink ) ir kartu stiprinant socialin s apsaugos sistem . 3. Pradioje svarbu oficial stojim ES – tam reikia patenkinti teisinius, norminius ir institucinius reikalavimus – atskirti nuo ekonomin s integracijos – tai daug ilgesnis procesas. Integracijos procesas jau prasid jo nukreipus Lietuvos k ir prekybos srautus ES. Be to, atsivelgiant tai, kad ES jau yra Lietuvos pagrindinis prekybos partneris, integracijos procesas, be abejon s, tur t vykti atskirai nuo oficialaus stojimo ES. Šiam tyrime daugiausia ir nagrin jamas šis ekonomin s integracijos procesas, o ne pats oficialus stojimas ES. Page 11 x MAKROEKONOMIN STRUKT RA: LAIM JIMAI IR IŠŠ KIAI Lietuva suk r stabil makroekonomin pagrind ir taip pasireng integruotis ES. Per paskutin dešimtmet Lietuva pasiek makroekonomikos stabilumo ir teigiamo BVP augimo, tad integracijos ES link engiama su gera biudeto valdymo patirtimi. Vis d lto, integracijos procesas sukels nauj fiskalin spaudim , kuris, jei nebus tinkamai kontroliuojamas, gali sukurti ilgalaik susilpn jim . Pagrindiniai makroekonominiai išš kiai yra šie: a) kaip palaikyti spart BVP augim , b) kaip utikrinti, kad šis augimas sukurt nauj darbo viet . Ar šie aspektai bus s kmingai gyvendinti, lems šalies geb jimai diegti reikiamas strukt rines reformas. 4. Apskritai Lietuvos makroekonomin veikla nuo pereinamojo laikotarpio pradios buvo labai s kminga. Išskyrus Rusijos kriz s sukelt laikin nuosmuk 1999 m., BVP augimas buvo teigiamas, vidutiniškai 4-5 % per metus. Be didelio augimo, reikt pamin ti ir tai, kad šalies biudeto deficitas buvo nedidelis, infliacija maa, o valiuta stabili (1.1 lentel ). Augim labiausiai l m paslaug ir gamybos sektori pl tra, o gamybos augim l m didel darbui imli preki eksporto pl tra. Augim paslaug ir gamybos sektoriuose labiausiai nul m smulkaus ir vidutinio verslo pl tra, kuri 1998 m. sudar 60 % bendros prid tin s vert s ir beveik 80 % ne finans sektoriaus bendros prid tin s vert s. 1 lentel . Pagrindiniai ekonomikos rodikliai 1997 1998 1999 2000 2001 Nominalusis BVP (mln. Lt) 38340 42990 42655 45148 47968 Realusis BVP augimas 1995 m. kainomis 7,3 5,1 -3,9 3,8 5,9 Infliacijos lygis (plataus vartojimo preki kain indek so %) 8,9 5,1 0,8 1,0 1,3 Fiskalinis konsoliduoto centrinio šalies biudeto balansas (BVP %) -1,8 -5,9 -8,5 -2,8 -1,9 Nedarbo lygis (darbo j gos tyrimo duomenys) 14,1 13,3 14,1 15,4 17,0 Einamosios s skaitos deficitas (BVP %) -10,2 -12.1 -11,2 -6,0 -4,8 Tiesiogin s usienio investicijos (mln. Lt) 1418 3702 1946 1516 1783 Usienio skola (BVP %) 34,0 34,8 42,5 43,0 43,9 Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas, TVF darbuotoj ataskaitos 5. Eksportas buvo ir yra pagrindinis veiksnys, lemiantis gerus Lietuvos ekonomikos rodiklius. Bendrojo eksporto augimas per 1996-2001 m., išreikštas doleriais, buvo 8,2 %. Nors Rusijos kriz s metu Lietuvos eksporto apimtys trumpam suma jo, nuo 1999 m. Lietuvos eksportas smarkiai atsigavo ir per metus padid davo beveik 2 0 %. Vis d lto per š laikotarp importo augimo tempai buvo spartesni nei eksporto, o tai didino prekybos deficit . Einamosios s skaitos deficitas, atspindintis u viso to slypint prekybos disbalans , išliko pastoviai didelis ir iki 2000 m siek per 10 % BVP. Per pastaruosius dvejus metus did jantis eksportas j sumaino iki 9 ir maiau % BVP. Laikas parodys, ar tai trumpalaikis ar ilgalaikis pager jimas. 6. Nors Lietuva s kmingai pasiek bendro makroekonomikos stabilumo ir sumaino neigiam išor s veiksni poveik , reforma ir per jimas iš planin s ekonomikos ne visiems sektoriams buvo naudingi. Usl pt disbalans ir strukt rines problemas aiškiausiai rodo emas em s kio produktyvumo lygis ir l tas em s kio augimo tempas (em s kyje vis dar uimta 18 % visos darbo j gos (ir 28 %, skaitant em s kio produkcijos perdirbam j pramon )). Dar du veiksniai, liudijantys slypinias strukt rines problemas, – augantis nedarbo lygis ir didelis (bei nuolatinis) skurdas kaimo vietov se . Page 12 xi ľ Makroekonomikos stabilumas ir BVP augimas nepad jo sukurti nauj darbo viet . Lietuva susiduria su vis did janio nedarbo problema, kuri aktualiausia emesn s kvalifikacijos darbininkams. 7. Lietuvos darbo rinkai b dingas labai emas darbo ištekli išnaudojimo lygis . Nepaisant smarka us Lietuvos ekonominio augimo, kuris t siasi nuo praeito t kstantmeio paskutiniojo dešimtmeio vidurio, nedarbo lygis nepakito. 2001 m. pabaigoje bedarbiai sudar 17 % darbo j gos. Uimtumo lygis, be abejo, bendresnis darbo rinkos s lyg vertinimo kriterijus, taip pat smuko: per 1995-2000 m. – 4 procentiniais punktais. Lietuvoje uimti tik 58 % darbingo amiaus gyventoj , tuo tarpu OECD šalyse – 66 %. Tai reiškia, kad didel dalis darbingo amiaus Lietuvos gyventoj , kurie gal t b ti darbinti, nedirba. Tai yra ymus ekonominis praradimas, d l kurio BVP yra emesnis nei potencialiai gal t b ti. 2 lentel . BVP, uimtumo, produktyvumo ir darbo umokesio dinamika (1995 = 100) 1996 1997 1998 1999 2000 2001 Vidutinis metinis augimo tempas (1996- 2001 m.) % BVP 105 112 118 113 118 125 3,5 Uimtumas 101 102 101 100 96 92 -1,8 Produktyvumas 104 111 117 113 122 136 6,3 Realusis darbo umokestis 103 119 136 143 144 145 7,1 Pastaba: realiojo darbo umokesio augimas remiantis bendrosiomis pajamomis. Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas, 2001. 8. Viena iš galim prieasi , lemiani š ,,neturini darbo“ skaiiaus augim , yra smarkiai did jantis realusis darbo umokestis did jimas, kuris augo greiiau, nei produktyvumas, o tai padidino darbo išlaidas (2 lentel ). Kitas bedarbi skaiiaus augim skatinantis veiksnys yra Lietuvos darbo rinkos reguliavimo institucij veiklos pob dis, kurios teikia pirmenyb produktyvumo ir darbo umokesio, o ne uimtumo augimui, ir kurios ypa kovoja prieš nekvalifikuot darbo viet k rim . Palyginti aukštas minimalusis darbo umokestis varo emutin s darbo umokesio ribos nustatym , o tai gerokai sumaina galimybes sidarbinti nek valifikuotiems darbininkams. 9. Nepaisant nekintanio bendro nedarbo lygio, moni pateikiami darbuotoj kaitos duomenys leidia manyti, kad Lietuvos darbo rinka iš tikr j yra pakankamai dinamiška, jai b dingi dideli darbo viet srautai. Darbo vietos kuriamos daug greiiau nei tokiose kaimynin se šalyse kaip Slovakija ar Lenkija, taiau jos ir naikinamos daug greiiau. Tai, kad darbo viet panaikinama daugiau nei sukuriama, l m bendro uimtumo lygio suma jim . Remiantis gautais duomenimis, maos ir vidutin s mon s suk r daug nauj darbo viet , ypa paslaug , prekybos ir kai kuriuose didinaniuose eksporto apimtis sektoriuose. Taiau tai nekompensavo darbo viet , panaikint d l daugelio srii restrukt rizavimo, ir stagnaciško didesni moni elgesio, prar adimo. ľ Kaimo vietov se skurdas ir toliau labai paplit s. Skurdas kaime daug didesnis, gilesnis ir skaudesnis nei mieste. Nepaisant teigiamo BVP augimo, skurdas nedaug tesuma jo nuo 1996 m. Page 13 xii 10. Remiantis UNDP (Jungtini Taut pl tros programos) metinio pranešimo apie mogaus socialin raid duomenimis, skurdas Lietuvoje santykiškai nekito nuo 1996 m. (skurde gyvena 16-18 % vis gyventoj , kai santykine skurdo riba lygi 50 % atitinkam met vartojimo išlaid vidurkio, Lt ekvivaleniam vartotojui. M s pai skaiiavimais, vertinant pagal t pai skurdo rib , 2000 m. skurdas Lietuvoje svyravo nuo 10 iki 25 % bendro gyventoj skaiiaus (3 lentel ). Tai labai didelis intervalas, liudijantis, kad daug moni iš tikr j gyvena ties skurdo riba. Nedideli skurdo ribos lygio pakitimai gali tur ti didel s takos skurdo vertinimui. 1 3 lentel . Skurdas Lietuvoje, 2000 m. (%) Skurdo lygis (%) a Skurdo riba (lygis) Bendras Mieste Kaime Tenka maiau nei 2,15 JAV dol. PGP išlaid vienam asmeniui per dien (119 lit per m nes ) 3,3 1,5 7,1 Tenka maiau nei 4,30 JAV dol. PGP išlaid vienam asmeniui per dien (237 litai per m nes ) 25,5 18,5 40,1 Tenka maiau nei 50 % vartojimo išlaid vidurkio vienam vartotojo ekvivalentui (223 lit per m nes ) 10,0 6,1 18,3 Tenka maiau nei MGL (187 lit per m nes ) 8,2 4,1 17,1 Pastaba: a % vis gyventoj . Skurdo rib nustatymas detaliai apib dinamas 1 skyriuje. Šaltinis: Lietuvos nam ki biudeto tyrimas, 2000. Personalo skaiiavimai. r. 9 skyri (Steele), II tomas. 11. Nepriklausomai nuo to, kokia skurdo riba taikoma, skurdas daug labiau paplit s kaimo nei miesto vietov se. Be to, kaimo vietov se skurdas visada gilesnis ir skaudesnis. Nors kaimo vietov se gyvena maiau nei tredalis vis gyventoj , taiau kaimo vietov se gyvena 70 % vis skurstani j . Kaip ir kitose pereinamojo laikotarpio šalyse, skurdo padarinius labiau jauia jaunimas (ypa vaikai) nei pagyven mon s. Taip pat Lietuvoje ryški skurdo priklausomyb nuo lyties – nam kiuose, kuri galva yra moteris, skurdas didesnis nei ten, kur vadovauja vyrai. Nam kiams, kuri galva neturi bendrojo vidurinio išsilavinimo, kyla didesn rizika atsidurti skurde, ypa jei tokie kiai yra kaimo vietov se. Bedarbiams kyla didesnis skurdo pavojus nei dirbantiems , bet tarp dirbani moni yra daugiau skurstani . 12. Kaimo ir miesto gerov smarkiai skiriasi ir kitose srityse. Ypa skiriasi asmenin s išlaidos švietimui ir sveikatai – kaimo vietov se jos daug maesn s nei mieste, o šiuos skirtu mus danai atspindi ir aptarnavimo kokyb . Kaimo vietov se sveikatos rodikliai prastesni, mokslo laim jimai emesni, maau prieinamos kitos viešosios paslaugos, tokios kaip viešasis transportas. Apskritai duomenys liudija apie vis ryšk jani dualistin ekonomik , kai miesto vietov se kis modern ja ir did ja pajamos, o kaimui kyla atsilikimo pavojus. ľ Tikimasi, kad produktyvumas paskatins augim ateityje. Tarptautin patirtis rodo, kad produktyvumo augimas turi didiausi potencial paskatinti ilgalaik Li etuvos ekonomikos augim . Darbo j gos intensyvesnio panaudojimo didinimas gali b ti dar viena varomoji j ga. Kartu pa mus, šie du veiksniai reikalauja paspartinti strukt rines reformas. 1 D l daugelio prieasi esame link remtis tiek absoliuia, tiek santykine skurdo vertinimo riba. Absoliuti riba, nustatyta remiantis JAV doleriais PGP vienam gyventojui, leidia lyginti skurdo lygius vairiose šalyse. Santykin s ribos labiau tinka analizuoti vienos šalies skurstani j situacij ir lyginti j su kit šali situacija. Remdamiesi kitais Pasaulio banko tyrimais, mes nustatome dvi absoliuias ribas (2,15 JAV dol. PGP vienam gyventojui ir 4,3 JAV dol. PGP vienam gyventojui) ir vien santykin rib (50 % vartojimo išlaid vidurkio). Page 14 xiii 13. Bendrojo gamybos veiksni našumo (BGVN) prognoz s rodo, kad Lietuvoje yra didelis greito augimo potencialas, bet tikriausiai praeis nemaai laiko, kol Lietuvos pajam lygis susilygins su ES pajam lygiais. Atsivelgiant Lietuvos demografin strukt r ir aukšt išsilavinimo lyg , pagrindinis ilgalaikis konvergencijos variklis tur t b ti bendrojo gamybos veiksni našumo augimas. Šiuo atvilgiu Lietuvos situacija panaši Vakar Europoje vyravusi situacij 1950 - 1975 m. arba Ispanijos ir Portugalijos situacij po stojimo Europos Bendrij 1986 m. Taiau siliejimo Vakar Europos šalis sparta taip pat gali akivaizdiai priklausyti nuo kapitalo ir gamybos apimties santykio pokyio bei nuo uimtumo lygio. Akcinio kapitalo apimties ir kokyb s augimas, kaip ir pastangos suintensyvinti darbo j gos dalyvavim ir padidinti uimtumo lyg , labai paspartint ekonomikos augim . Šiuo atvilgiu svarbiausias veiksnys yra investavimo tiek mogiškuosius išteklius, tiek fizin kapital t stinumas. 14. Tokios išvados turi svarbi politini pasekmi vidutin s trukm s laikotarpiui, nes Lietuvos valdios institucijos tur s greiiau baigti likusias strukt rines reformas ir sukurti produktyvumo augimui palanki teisin bei verslo aplink . Jos taip pat tur s utikrinti reikiamas investicij apimtis, skatinti vidaus ir usienio santaupas, iš kuri b t galima finansuoti reikiamas investicijas, ir gyvendinti uimtum didinanias darbo rinkos reformas. 15. Apskritai Lietuvoje visuotinai sutariama, kad vidutin s trukm s laikotarpiui pagrindiniai veiksniai, utikrinsiantys ekonomin s politikos strategij , palanki produktyvumui, tur t b ti: · stabilios pinig politikos t simas, atlikus rentabilumo analiz , kartu rengiantis tvarkingai pereiti nuo jos prie Ekonomin s ir pinig s jungos (EPS) ir prisijungti prie jos tinkamu momentu; · fiskalinio konsolidavimo ska tinimas siekiant paremti išorin gyvybingum prieš ir po stojimo ES; · valstyb s išlaid panaudojimo efektyvumo didinimas – be vis kit priemoni , taip pat ir gyvendinant socialin s apsaugos reform ; · likusi strukt rini reform gyvendinimo spartinima s, siekiant padidinti produktyvum ir pagerinti verslo aplink . Tai apima ir besit siani em s kio reform , privatizacijos proceso ubaigim , darbo rinkos reform , kuria siekiama padidinti darbo rinkos lankstum ir sukurti daugiau darbo viet , ir normin s baz s reform , kuria siekiama pagerinti verslo aplink . TARPTAUTIN S PREKYBOS IR TIESIOGINI U SIENIO INVESTICIJ VAIDMUO Prekyba ir Lietuvos vidutin s trukm s ekonomin pl tra artimai susijusios. Per pastaruosius kelerius metus Lietuva padar paang , perorientuodama savo eksport nuo tradicini prekybos partneri prie konkurencingesni ES rink . D l to prekyba buvo Lietuvos ekonomikos augimo ir restrukt rizavimo variklis. Po restrukt rizavimo smarkiai padid jo produktyvumas, tai prisid jo ir prie bendro Lietuvos ekonomikos konkurencingumo didinimo. Gamyboje, produktyvumo did jimas buvo artimai susij s su eksportu. Page 15 xiv 1 pav. Lietuvos eksporto specializacijos rodikliai 0 1 2 3 4 5 6 1992 1993 1994 1995 1996 1997 1998 1999 Medio gaminiai Drabuiai Tekstil Bald pram. Geleis ir plienas Elektromechanika Metalurgija Chemijos pram. em s kio aliavos 16. Eksportas buvo ir, tikimasi, liks Lietuvos ekonomikos augimo varomoji j ga. Šio tyrimo metu atlikta analiz rodo, kad per paskutin dešimtmet Lietuvoje intensyviai vyko restrukt rizavimas, labiausiai skatinamas prekybos. Šio restrukt rizavimo apimt atsispindi ryšk s Lietuvos eksporto strukt ros ir krypties pokyiai, kai Lietuvos eksportas aiškiai buvo nukreiptas nuo tradicini partneri ES rinkas, ir vis did janti pramon s preki svarba bendrame šalies eksporto krepšelyje. Šio proceso metu Lietuva taip pat išpl tojo populiar jani specializacij – nekvalifikuotam darbui imli produkt gamyb (r. 1 pav.) Drabui , tekstil s ir bald sektoriuose eksportas klest jo, tod l uimtumas šiuose sektoriuose augo greiiausiai. Pasitvirtino, kad eksportas yra labai svarbus produktyvumo augimo veiksnys, o eksportuojani moni produktyvumas aiškiai išaugo daugiau, jose buvo gyvendinta daugiau pokyi nei neeksportuojaniose mon se. Nuolat eksportuojani moni produktyvumas vidutiniškai išaugo 38 % daugiau nei neeksportuojani . J darbo viet skaiius ir pardavimai taip pat did jo atitinkamai 39 ir 41 % greiiau nei neeksportuojani . ľ Eksportas yra ateities augimo pagrindinis veiksnys. Taiau d l pokyi Lietuvos išor s aplinkoje, ypa d l palaipsnio Daugiašalio tekstil s susitarimo nutraukimo 2005 m., kils ypating išš ki . 17. Atsivelgiant Lietuvos ekonomikos apimt , eksportas ir toliau išlik s pagrindinis ekonomikos augimo variklis. Taiau kils ypatingas išš kis – išlaikyti eksporto augim vidutin s trukm s laikotarpiu. Pirma, stojus Europos S jung padid s konkurencija Lietuvos vidaus rinkoje, tad daugelis vidaus gamintoj pajus spaudim . Antra, palaipsniui nutraukus Daugiašal tekstil s susitarim , 2005 m. išnyks tekstil s mediag ir dirbini , kuri kilm s šalis – besivystanios šalys, tarp j ir Kinija, eksporto ES kvotos, taigi suma s ši gamini kaina ES rinkose. Atsivelgiant tai , kad tredal bendrojo Lietuvos eksporto ES sudaro tekstil s mediag ir tekstil s dirbini eksportas, Lietuvos eksportuotojai susidurs su padid jusiu konkurencingumu. Treia, bendriau vertinant, su ekonomikos augimu did jant ir darbo umokesiui, Lietu va, kol kas pigi gamintoja, palaipsniui neteks šio pranašumo, tad Lietuvos gamintojams, gaminantiems nekvalifikuotam darbui imlius gaminius, bus vis sunkiau konkuruoti su tuos paius produktus gaminaniais besivystani šali gamintojais. Page 16 xv 18. Nor dama palaikyti spart eksporto augim vidutin s trukm s perspektyvoje, Lietuva tur s palaipsniui tobulinti savo galimybes eksportuoti kvalifikuotam darbui ir kapitalui imlius gaminius. Taiau paskutin s tendencijos n ra labai optimistiškos. Nuo 1995 iki 1999 met abiej kategorij produkt eksporto specializacij rodikliai suma jo, tad j dalis bendrame eksporte suma jo nuo 29 iki 23 %. Šioje srityje Lietuva atsilieka nuo daugelio kit Vidurio ir Ryt Europos šali . Pavyzdiui, Lenkijoje kapitalui ir kvalifikuotam darbui imli preki dalis per panaš laikotarp padid jo nuo 31 % bendro eksporto iki 45 %. Eksporto rinkas, turinias didel augimo potencial , atvilgiu Lietuva taip pat atsilieka nuo kit šali kandidai , kaip ir dalyvavimo tarptautin se gamybos ir platinimo sistemose atvilgiu. D l l tesn s Lietuvos paangos šiose srityse galima kaltinti maesnius tiesiogini usienio investicij srautus nei kitose šalyse kandidat se ir tai, kad Lietuva pr ad jo restrukt rizacij ir verslo perorientavim v liau nei kitos šalys. Šiame procese pasivyti kitas šalis Lietuva gali, jei paspartins restrukt rizacij ir pagerins investicin aplink . ľ Investicin s aplinkos pagerinimas gali mobilizuoti TUI srautus ir p alengvinti eksporto galimybes. Lietuvos mon s patirs daug išlaid , besiskverbdamos eksporto rinkas. TUI gali sumainti jimo usienio rinkas išlaidas ir palengvinti dalyvavim tarptautin se sistemose. 19. Geresn investicin aplinka pad t išleisti apyvart vidaus ir usienio santaupas, skaitant ir tiesiogini usienio investicij srautus. Didesni TUI srautai savo ruotu skatint eksporto ir produktyvumo augim . Usienio investuotojai ne tik atsineša savo kapital , bet ir naujas technologijas, paangi sias technologijas, valdymo technik , rinkodaros g dius, taip pat jie turi prieig prie tarptautini gamybos bei platinimo tinkl . Tai ypa svarbu Lietuvos gamintojams, siekiantiems prasiskverbti naujas, kvalifikuotam darbui ir kapitalui imlias rinkas , o usienio kapitalo dalyvavimas gali smarkiai sumainti prasiskverbimo šias rinkas kain . Kitu atveju maoms Lietuvos mon ms gali b ti per brangu sigyti ir diegti naujas technologijas, konkurencingas šiuose sektoriuose. Kita ne veikiama kli tis skverbiantis usienio rinkas gali b ti ryši su usienio partneriais stygius. Stipri teigiama s saja tarp usienio kapitalo dalyvavimo (net jei tai b t maiau nei 50 % bendrov s akcinio kapitalo) ir jo lemiam mon s galimybi eksportuoti ES rinkas rodo, kad naudinga tur ti usienio partner . Be to, TUI lengvai sisavinamos tam tikruose regionuose ir duoda impuls pl trai. ľ Vis d lto atnaujinti mogišk j kapital taip pat labai svarbu. mon ms darosi vis sunkiau rasti kvalifikuot darbuotoj . Kvalifikacijos stygius riboja moni veiklos pl tros ir produktyvumo augimo galimybes. 20. Lietuvos mon s vis labiau skundiasi, kad sunku rasti kvalifikuotos darbo j gos. mon se atliktos apklausos rezultatai rodo, kad kvalifikuot darbuotoj stygius yra viena iš penki pagrindini moni funkcionavimo ir pl tros kli i . Nor dama pagerinti savo galimybes eksportuoti kvalifikuotam darbui imlias prekes, Lietuva taip pat turi patobulinti savo darbo j gos kvalifikacij ir duoti darbininkams geresn rang , kad jie gal t patenkinti pasaulin s ekonomikos poreikius. Paang daryti reikia dviejose srityse. Pirma, reikia tobulinti Lietuvos švietimo ir profesinio mokymo sistemas, siekiant utikrinti, kad parengti nauji darbuotojai tur t darbui susirasti tinkam g di . Kitaip nei universitet absolventai, kuriems retai kyla problem susirasti darb , darbininkams, baigusiems mokslus pagrindin se ar profesin se mokyklose, susirasti darb sekasi sunkiai. Taip yra daugiausia d l to, kad egzistuoja didiul spraga tarp g di , gyt Page 17 xvi mokantis min tose institucijose, ir g di , kuri reikalauja šiandienos rinkos ekonomika. Antra, reikia padidinti darbo rinkos lankstum bei rentabilum siekiant geriau suderinti darbuotoj g dius ir darbo vietas, ir veiksmingiau tarpininkauti kvalifikacijos pasi los bei paklausos srityse. Kvalifikacija ir švietimas yra ilgalaik investicija, tad darbo rinka turi parodyti tam tikr enkl (si lydama atitinkamus atlyginimus), kad skatina darbininkus investuoti reikiam kvalifikacij . 21. Geresn investavimo aplinka, veiksmingesn darbo rinka ir geresn švietimo sistema kartu pa mus gali daug prisid ti skatinant Lietuvos preki , reikalaujani kvalifikuotos darbo j gos ir kapitalo, konkurencingum . EM S KIS IR KAIMO EKONOMIKA em s kio reformos dar toli grau nebaigtos. em s kis atsilieka nuo kit sektori veiklos rezultatais ir produktyvumu. Š sektori vargina nuolatiniai politikos iškraipymai, neleidiantys modernizuoti em s k . Apskritai iš vykdomos politikos naudos gavo em s kio mon s, bet š eimos ki s skaita. Tai l m nevienod pajam pasiskirstym . D l prast šeimos ki veikos rezultat ir emo produktyvumo kinink pajamos buvo maos, kaimo vietov se labai išplito skurdas. Modernizuojant em s k , daugelyje srii reikia gyvendinti ref ormas, o pirmiausiai reikia sukurti geresn skatinimo sistem , pašalinti kli tis produktyvumui didinti ir nepertraukiamai investuoti (tiek iš privai , tiek iš valstybini šaltini ) mogišk j ir fizin kapital , siekiant pašalinti did janius skirtumus tarp kaimo ir miesto. 22. Nuo nepriklausomyb s atgavimo 1990 m. Lietuva padar paang pertvarkydama savo em s kio sektori . Vienas iš svarbiausi ingsni buvo didiuli dirbamos em s plot privatizavimas, po kurio buvo sukurta šimtai t kstani šeimos ki ir šimtai didesni em s kio moni . Taiau prisitaikymas prie naujos rinkos aplinkos vyko nesklandiai, ir daugelyje srii reformos vis dar nebaigtos. Nors tik 19 % visos dirbamos em s vis dar yra valstyb s nuosavyb , išlieka daug apribojim emei ir jos panaudojimui, tarp j ir draudimas sigyti em s usienieiams bei juridiniams asmenis. Kartu ribotos em s kio finansin s galimyb s labai sutrukd šiam sektoriui investuoti ki , em s kio pramon s modernizavim ir , nors to labai reik jo. Tokios kli tys suk r neapibr tas investavimo galimybes. Jos sulaik kapitalo pritraukim ir investicijas em s kio veikl , taip pat sustabd modernizacij ir dinamišk gamybos ištekli panaudojim . Be to, sektoriuje vis dar vyrauja iškreipta em s kio produkcijos gamintoj paskatas mainanti politika, kuri be galo alinga sektoriaus veiklos rezultatams. 23. Per paskutin dešimtmet sektoriaus produkcijos gamyba nuolat ma jo, o em s kio dalis BVP nukrito nuo 27,6 % 1990 m. iki 7 % 2001 m. Nepaisant to, uimtumo atvilgiu sektorius vis dar atlieka labai svarb vaidmen . 2001 m. em s kio sektoriuje tiesiogiai dirbo 297 800 asmen , arba 17,8 % visos darbo j gos ( skaitant em s kio produkcijos perdirbam j pramon – 27,8 %). Nors atviras nedarbas maesnis k aime nei mieste, kaime labai paplit s nepakankamas uimtumas. Darbo našumas kaime yra emas, o d l to mai darbo umokesiai bei pajamos. Skurdas kaimo vietov se išplit s triskart labiau nei mieste: 2000 m. jis buvo 18,3 %, mieste – 6,1 %. ľ Skatinimo sist ema buvo nepakankama ir tur jo neigiamos takos efektyvumui bei modernizavimui. Skatinimo sistema suprast jo, buvo apsunkinta permainingos vyriausyb s politikos. Page 18 xvii 24. Nuo 1996 m. smarkiai pablog jo gamintoj skatinimas, em s kio produkcijos supirkimo kain indeksas suma jo 35 %, o em s kyje sigyt materialini technini ištekli kain ir em s kyje dirbani asmen darbo umokesio indeksai padid jo atitinkamai 16,2 ir 101 %. Š kain šok paaštrino ir vyriausyb s intervencija Lietuvos vidaus produk cijos pardavim bei gamybos ištekli rinkas, o tai savo ruotu neleido em s kio sektoriuje sitvirtinti kainoms, lygiavert ms pasaulio rinkos kainoms, ir padidino šio sektoriaus nestabilum . Vyriausyb s parama em s kio sektoriui buvo permaininga. vairi produkt nominal s ir faktiniai kain palaikymo tarifai laikui b gant smarkiai svyravo. Kvieiams, mieiams, raps s kloms, jautienai ir pienui taikomi kain palaikymo tarifai buvo neigiami. Kiaulienos ir cukrini runkeli nominal s kain palaikymo tari fai pagal valstyb s intervencin politik buvo teigiami (r. 2 pav.). Apskritai iš šios sistemos šeimos ki s skaita pasipeln em s kio mon s (kuri svarbi produkcijos dal sudaro jautiena, kiauliena ir cukriniai runkeliai). Šaltinis: Tietje, 2002 m. atnaujintas Valdes/Kray tyrimas. 25. Pagal neseniai atlikto prekybos tyrimo 2 išvadas, atsivelgiant visk , jei 2000 m. kainos Lietuvoje b t buvusios lygios pasaulin ms kainoms, em s kio sektorius b t gav s daug didesnes bendr sias ir gryn sias pajamas. Šeimos ki bendrosios ir grynosios pajamos b t buvusios didesn s nei em s kio moni . Per jus prie laisvosios prekybos, viso sektoriaus bendrosios pajamos padid t 28 %, o bendroji prid tin vert padid t 113 %. ľ Produktyvumas gerokai atsilieka nuo ES produktyvumo. Ypa emas em s našumas, net palyginti su kitomis šalimis kandidat mis. 2 A. Valdes ir Holgar Kray; Lietuva: „Pasirengimo narystei ES laikotarpio strategija: em s kio ir prekybos politikos suderinimas su B P“ (Strategy for the Pr e-Accession Period: Adjustments of Agricultural and Trade Policies to the CAP“); ECSSD Kaimo pl tra ir aplinkos apsauga, Pasaulio bankas, 1999 m. birelis, atnaujinta H. Tietje., 2002 m. vasar . -30 -20 -10 0 10 20 30 40 50 60 proc. 2 pav. Nominal s ir faktiniai kain palaikymo tarifai 2000 metais, proc. NKPT 33 -8 -6 -12 16 1 -15 GKPT 54 -14 -14 5 35 -11 -27 Cukr. runkeliai Kvieiai Raps s klos Jautiena Kiauliena Mieiai Pienas Page 19 xviii 26. D l tarybinio laikotarpio investicini program palikimo Lietuva vis dar atsilieka technologij poi riu nuo Europos S jungos (ES) tiek em s kio, tiek perdirbamosios pramon s srityse. Derlingumas Lietuvoje maesnis nei vidutinis ES lygis, o kiai daug maiau produktyv s nei ES valstyb se nar se. Pagamintos produkcijos kiekis, tenka ntis vienam Lietuvos em s kio darbininkui yra 10 % maesnis nei tenkantis ES em s kio darbininkui, net jei lygintume su Lenkija ar kitomis šalimis kandidat mis (4 lentel ). Kad ir kokiais standartais besiremtume, em s našumas labai maas. Lietuvos dir bamos em s našumas, matuojamas produkcijos kiekio iš vieno dirbamos em s vieneto verte, sudaro 15 % Europos S jungos ir beveik pus šali kandidai dirbamos em s našumo. Veiksniai, lemiantys nedidel em s našum , yra šie: a) maas ki dydis, kas truk do diegti masto ekonomikos princip ; b) did jantis netikrumas d l vidaus paramos program ir politikos gairi , sustiprinamas susir pinimo d l stojimo ES pasekmi ; ir ypa c) nedidel s materialin s investicijos ir papildomos periodin s išlaidos. 4 lente l . Lyginamieji em s kio produktyvumo rodikliai 2000 metais. Darbo intensyvumas Darbo našumas em s kio vieneto produktyvumas Dirbani j skaiius , tenkantis 100 ha % nuo ES rodikli Produkcijos dalis tenkanti vienam dirbaniajam % nuo ES rodikli Produkcijos dalis, tenkanti vienam em s kio vienetui % nuo ES rodikli Lietuva 9,6 192 1 667 8,0 160 15 Estija 5,8 116 2 869 13,7 168 16 Lenkija 16,1 320 1 770 8,4 285 27 Kandidat s ES 15,8 316 1 784 8,5 282 27 15 ES valstybi nari 5,0 100 20968 100 1059 100 Šaltinis: Pouliquen, Alain, „Competitivites et Revenus Agricoles dans les Secteurs Agro-Alimentaires des PECO“, 2001 m. spalis, neišleistas informacinis dokumentas Europos Komisijos naudojimui ľ Stojimas ES em s kio sektoriui kelia didelius išš kius, bet taip pat suteikia nauj galimybi . Norint, kad kaimo vietov se gaunamos pajamos padid t , reikia modernizuoti em s k . Potenciali šio modernizavimo kain socialiniu poi riu manoma sumainti suk rus tinkam em s kio bei alternatyvi em s kio versl aplink , pritraukiani investicijas ir skatinani darbo viet k rim ne em s kio srityje. 27. Stojimas ES ir prisijungimas prie bendrosios rinkos daug ada em s kio sektoriui, taiau taip pat kelia didelius išš kius. Skatinimo reimo pakeitimas tur t teigiamai paveikti em s kio produkcijos pardavim kainas, ki pajamas, kapitalo formavim si ir em s vert . Iš to naudos gaus visas šeimos ki sektorius, taiau ne tokie produktyv s šeimos kiai išnyks d l ki susijungimo. Panaikinus vidaus subsidijas, taip pat gali išnykti daug em s kio moni . D l to toliau ma s darbo viet skaiius, tad nedarbo problema kaime paaštr s. Nor dami išlikti konkurencingesn je aplinkoje, em s kio subjektai turi didinti produktyvum materialin mis investicijomis, ypa atnaujindami avi ir galvij bandas, kiauli ir paukši fermas, taip pat rang ir ki infrastrukt r . Reik s veikti rimtas pramon s sektoriaus kli tis, tarp j ir gauti tinkamus ES eksporto sertifikatus, suteikianius teis eksportuoti perdirbtus m sos ir pieno produktus. Taip pat reikia sukurti reikiam verslo aplink , siekiant greitai pritraukti investicijas, reikalingas sukurti darbo vietas ne em s kio srityje. Šios priemon s išsamiau aptariamos šios ataskaitos 3 ir 5 skyriuose. Page 20 xix 28. stojus ES, tur t kilti maisto produkt kainos. Jos taip pat kilt , jei Lietuva derint savo pasienio kain paritet su tarptautin mis kainomis. D l padid jusi maisto produkt kain 10 % gali suma ti skurstani šeimos ki pajamos. Tai ypa pajus labai paeidiami kaimo vargšai, ypa bedarbiai ir šeimos, auginanios daug vaik ar gaunanios pastovi sias pajamas. ľ Politikos gair s turi remti modernizacij . Tam reikia gyvendinti reformas visais em s kio politin s strukt ros aspektais. Reikia peri r ti ir atitinkamai pakeisti dabartines kiekvienos prek s paskat ir kain palaikymo priemoni schemas, siekiant sumainti šiuo metu galiojanius kain palaikymo ir nepalaikymo tarifus. Reikia ubaigti em s privatizacij ir diegti veikiant em s registr . Nuolat investuojant em s kio pl tr ir kinink bei kaimo vietovi darbinink mokym , reikia palaipsniui upildyti mogiškojo kapitalo sprag tarp kaimo ir miesto vietovi . 29. Kad Lietuvos ekonomika pasinaudot gauta nauda, mok jim pervedim galimyb mis ir em s kio ir kaimo pl tros investiciniais fondais, susijusiais su stojimu Europos S jung , reik s modernizuoti em s k . Pirmiausia iš reform , reikaling moder nizacijai paremti, yra em s kio makroekonomin s strukt ros pakeitimas. Pagrindin s nerim kelianios politikos gair s yra kain ir subsidij programos, em s kio mokesi politika, em s privatizacija ir kvalifikacijos k limas bei švietimas. 30. em s kio maisto produkt kainodaros srityje permainingos gamintoj paramos, teikiamos tiesiogin mis gamybos ir eksporto subsidijomis, programos ir toliau kelia nepageidautin netikrum ir riboja veiksming ištekli paskirstym . Nor dama sumainti ši politini iškraipym poveik , vyriausyb skatinama kuo greiiau atsisakyti kain reguliavimo ir kartu daugiau palaikyti em s kio subjekt pajamas tiesiogin mis išmokomis (tiek, kiek to reikia jau išmok jus tiesiogines išmokas, skirtas pagal dirbamos em s plot ir auginam gyvuli skaii – tie tiesioginiai mok jimai atsiras po stojimo ES). Pirmas Vyriausyb s ingsnis šioje srityje b t peri r ti dabartin kiekvienos prek s paskat ir kain palaikymo strukt r ir sukurti strategij , kurioje b t numatyta, kaip sum ainti kain palaikym ir nepalaikym ir utikrinti didesn Vyriausyb s intervencin s politikos stabilum . 31. Politikos tikslas tur t b ti skaidrumo didinimas, taip pat em s kio mokesi sistemos gyvendinimas ir mokesi lengvat sumainimas, nes jos iškraipo ištekli paskirstym tarp em s kio ir kit sektori . Vyriausyb dar gal t peri r ti likusi šiuo metu galiojani mokesi lengvat ir nuolaid veiksmingum , tarp j ir pelno mokesio lengvatas em s kio bendrov ms, em s mokesio nuolaidas kinink kiams, ir atleidim nuo socialinio draudimo mok mok jimo. 32. Lietuvai rengiantis greitai art janiai narystei ES, lygiai tiek pat svarbu ubaigti em s privatizacijos proces . Nuo paskutin s PB ekspert tiriamosios misijos Lietuvoje spariau gyvendinama jau patvirtinta nuosavyb s teisi atk rimo tvarka, forminanti valstybei priklausanios em s perdavim privaiam sektoriui ir si lanti nuosavyb s teisi bei pretenzij atsisakymo galimyb ir suteikianti teisin apsaug savininkams bei nuomininkams. T aiau š proces reikia pabaigti kaip galima greiiau. Naryst ES jau ia pat, tad skubiai reikia oficialiai sankcionuoti nevaromas ki valdytoj tiesiogines ir netiesiogines em valdos teises. Rengiami em s valdymo ir administravimo statymo projektai ar kiti panaš s teis s aktai tur t palengvinti šiuos procesus. Be to, norint em s kio sektori pritraukti kapital , reikia pašalinti apribojimus d l oficialios em s nuosavyb s, tarp j ir draudim usienio pilieiams ar vietos juridiniams asmenims sigyti em s nuosavyb s teis mis, taip pat apribojim d l alternatyvi em s kio Page 21 xx paskirties em s panaudojimo b d . Pagal paskutines Seimo rekomendacijas, derybose d l naryst s ES Lietuva prašys 7 met pereinamojo laikotarpio nuostatoms, reglamentuojanioms usienio piliei teis sigyti em s kio paskirties em s ir miško, gyvendinti. Reik s sustiprinti valstybines institucijas, norint, kad jos sugeb t valdyti ES em s kio programas. Vis dar reikia daug nuveikti norint utikrinti, kad tiek valstybin s institucijos, tiek em s kio sektorius išpl tos reikiam institucin s rang ES strukt rini fond paramai sisavinti. 33. Taip pat reikia išlaikyti toliaregiškesn perspektyv . Laukdama galimo poveikio gamybai, Vyriausyb turi sukurti veiksming em s kio gamybos veiksni rink , apimani produkt , em s bei kredit rinkas, ir spr sti didel problem d l ini bei g di stygiaus šiame sektoriuje. Tarp toki priemoni yra geresne kinink operatyvios informacijos ir parama gamintojams, siekiantiems pager inti gamintoj organizacij veikl bei ki infrastrukt r . Taip pat b t labai naudinga em s kio t stinis ir profesinis mokymas. Norint paspartinti ki stamb jim ir pritraukti investicijas, b tina sukurti gyv ir šiuolaikišk em s rink . Be kita ko, tam prireiks ubaigto em s registro. Norint paremti sektoriaus modernizavim , reikia sukurti patikim kapitalo rink tiek pirmin s em s kio produkcijos gamybos, tiek pramoniniame lygmenyje. Norint palengvinti kredit gavimo s lygas, reikia padidinti ir toliau pl toti gamintoj galimybes keisti nekilnojam j turt , taip pat em bei judam turt . Be to, reikia program , skatinani alternatyvi em s kio veikl , kuri pad t uimti kaimo bedarbius ar nepakankamo uimtumo dirbaniuosius. STRUKT RINI REFORM DARBOTVARK 34. Lietuvos ilgalaik ekonomikos strategija siekia sudaryti pagrind greitam siliejimui Vakar Europ . Ekonomin s politikos vidutin s trukm s tikslas yra atitikti stojimo ekonominius kriterijus ir pasirengti stojimui Ekonomin ir pinig s jung (EPS). Tai bus pasiekta stabilizavus makroekomik , sustiprinus fiskalin konsolidacij ir toliau gyvendinant strukt rines reformas, b tinas efektyviam rinkos ekonomikos funkcionavimui, geresniam produktyvumui ir didesniam konkurencingumui. 35. Šioje ataskaitoje išskiriami trys pagrindiniai strukt rin s reformos plano veiksniai: a) darbo rinkos reforma, kuria siekiama padaryti darbo rink lankstesn ir pagerinti darbo ištekli panaudojim visame šalies kyje; b) normin s baz s ir verslo aplinkos reform a, kuria siekiama paskatinti privataus sektoriaus pl tr ir augim miesto ir kaimo vietov se; c) socialin s apsaugos sistemos reforma, kuria siekiama patobulinti tikslini grupi ir priemoni nustatym , j veiksmingum ir efektyvum . Darbo rinkos reforma: lankstumo padidinimas Labai svarbu padidinti darbo rinkos efektyvum ir lankstum , norint sumainti Lietuvos ilgalaik nedarb ir padidinti uimtum . Didesnis uimtumas skatint BVP augim ir pad t plaiau ir teisingiau paskirstyti to augimo naud . Jei darbo rinka b t efektyvesn ir lankstesn , mon s lengviau susirast darbuotoj pagal savo poreikius, o darbuotojai – pageidaujam darb . Tai taip pat paskatint investicijas paklausi kvalifikacij ir g dius, tad padidint ir ilgalaik Lietuvos konkur encingum . ľ Didelis nedarbo lygis ir didelis darbo viet nepastovumas. moni dinamiškum liudija danas darbo viet k rimas ir naikinimas. Taiau tai egzistuoja šalia nekintanio bedarbi skaiiaus. Page 22 xxi 36. Nepaisant didelio nedarbo, Lietuvoje labai didel darbo viet apyvarta, rodanti, kad Lietuvoje daug kur tebevyksta darbo j gos pertvarkymas ir perskirstymas . Šis pertvarkymo procesas siejamas su esminiu produktyvumo padidinimu. Darbo vietos Lietuvoje kuriamos kiek daniau nei kaimynin je Lenkijoje (3 procentini ais punktais) ir daug daniau nei Slovakijoje (11 procentini punkt ). Taiau Lietuvoje darbo vietos naikinamos taip pat daug daniau nei kitur (5 lentel ). Kadangi darbo viet buvo panaikinta daugiau nei sukurta, šis procesas tik dar labiau sumaino uimtumo lyg . 37. Iš dalies d l daugelyje srii vykstanios pertvarkos, daug Lietuvos dirbani gyventoj jauiasi nesaug s d l darbo vietos ir tap bedarbiais susiduria su sunkumais ieškodami naujo darbo. Ypa didelis nedarbo pavojus kyla nekvalifikuotiems darb uotojams, ir danai jie bedarbiais tampa ilgam. Šiems mon ms sunku išvengti nedarbo, nes jie neturi reikiam g di . Pagal m s skaiiavimus, 22 % bedarbi neranda darbo d l to, kad j turima kvalifikacija neatitinka darbdavio poreiki . Be to, situacij aštrina ir nelankstus minimalus darbo umokestis. Toks derinys – netinkama kvalifikacija ir aukštas minimalus darbo umokestis – reiškia, kad tap s bedarbiu nekvalifikuotas darbininkas vargiai beišvengs nedarbo. 5 lentel . Sukuriam ir naikinam darbo viet skaiius 1996 -2000 metais (proc. nuo bendro dirbani asmen skaiiaus), Lietuva Lenkija Slovakija JAV 1996-97 1997-98 1998-99 1999-2000 1998-99 1997-98 1984-91 Sukuriam darbo viet skaiius 14,0 14,0 13,6 10,5 9,7 2,0 13,0 sik rus monei 5,2 4,0 3,8 3,6 4,4 8,4 Prasipl tus monei 8,8 10,0 9,7 6,9 5,3 4,6 Naikinam darbo viet skaiius 19,3 12,4 17,7 15,1 11,5 6,9 10,4 Usidarius monei 7,5 1,9 7,0 1,9 1,4 7,3 Susijungus mon ms 11,9 10,5 10,7 13,2 10,1 3,1 Grynasis uimtumo kitimas -5,3 1,6 -4,1 -4,6 -1,8 - 4,9 2,6 Tik toliau veikianiose mon se -3,0 -0,4 -0,9 -6,3 -4,8 1,5 Darbo viet apyvarta 33,4 26,3 31,2 25,6 21,2 8,9 23,4 Tik toliau veikianiose mon se 20,7 20,5 20,4 20,1 15,4 7,7 Darbo viet pertekliaus perskirstymas 28,1 24,7 27,1 21,0 19,4 4,0 20,8 Tik toliau veikianiose mon se 17,7 20,0 19,4 13,8 10,5 6,2 Pastaba: Sukuriam nauj darbo viet skaiius lygus met pradioje skaiiuojam vis sukuriam darbo viet skaiiaus procentinei išraiškai nuo bendro uimtumo lygio; naikinam darbo viet skaiius lygus met pradioje skaiiuojam vis panaikint darbo viet skaiiaus procentinei išraiškai nuo bendro uimtumo lygio. Smulkesn informacija pateikiama II tomo 4 skyriuje. Šaltinis: Lietuva: metinis darbo umokesio tyrimas (DA - 03), vairi met , Pasaulio banko personalo skaiiavimai; Lenkija: Pasaulio bankas (2001a); Slovakija: Pasaulio bankas (2001b); Jungtin s Amerikos Valstijos: OECD (1996). 38. Nors darbo viet sukuriama daug, uimtumui tai daro menk poveik . Taip yra tod l, kad darbdaviai labiau link prisitraukti tuos darbuotojus, kurie jau dirba kakur kitur (per jimas iš vieno darbo kit ) arba samdyti naujus darbo rinkos dalyvius. Bedarbiai sudaro maiau nei pus vis dirbani moni . Maos mon s samdo daugiausiai darbuotoj (pagal j kvalifikacij ), tad bedarbiai daugiausiai galimybi rasti darb turi maose mon se. Taiau tuo pat metu vidutinis darbuotoj pareig jimo laikotarpis maose mon se yra trumpas, maai utikrinamas darbo vietos išlaikymas. ľ Darbo rinka ribotai lanksti, j reikia tobulinti. Maos ir vidutin s mon s veikia palyginti lanksioje darbo rinkos aplinkoje. Taiau didesni moni tvarka grietesn , tad jos sukuria daug maiau darbo viet . Page 23 xxii 39. Kaip rodo didel darbo viet apyvarta ir ypa didelis naikinam darbo viet skaiius, Lietuvos darbo rinka praktiškai jau pakankamai lanksti. Nepanašu, kad darbo saugos statymai ir su atleidimu iš darbo susijusios išlaidos smarkiai apribot darbdavi galimybes pakoreguoti savo darbuotoj skaii bei sud t , bent jau praktiškai. Taiau atrodo, kad teis s norm taka n ra vienoda skirtingiems kio segmentams. Atrodo, kad maoms mon ms atleisti darbuotojus daug lengviau nei didel ms. D l ši teis s norm poveikio skirtum Lietuvos darbo rinkoje atsiranda nelygyb tarp skirtingo dydio moni . 40. Ribotai naudojamos lanksios uimtumo formos. Savarankiškai, laikinai ar puse etato dirban i yra palyginus nedaug. Kartu daug moni dirba neoficialiai: nustatyt norm neatitinkaniomis darbo s lygomis ir u norm neatitinkant atlyginim . Apskritai nors Lietuvos darbo saugos normos yra pakankamai grietos, statym priei ros funkcija atliekama gana silpnai, kuo ir naudojasi Lietuvos darbdaviai – praktiškai jie gali atleisti nereikalingus darbuotojus ir pakoreguoti savo darbo j gos apimt . Taiau socialiniu atvilgiu tokia sistema nepadeda pasiekti tokio teisingumo, kur galima b t pasiekti suk rus liberalesn sistem , reglamentuojam maesnio skaiiaus teis s akt , bet grieiau utikrinant j laikym si. 41. Apskritai Lietuvos darbo rinka atrodo esanti dvilyp , ir šis dvilypumas apima kelis lygmenis. Pirma, did ja praraja tarp dirbani moni , kurie susiduria su didele darbo viet apyvarta, taiau pereina iš vieno darbo kit , ir bedarbi – ypa nekvalifikuot – kurie ilgai negali rasti darbo. Antra, labai skiriasi ma ir didesni moni lankstumas ir darbo s lygos. Pirmosios parodo faktin l ankstum darbo rinkoje ir sukuria didiausi nauj darbo viet skaii , taiau kartais tai daro pagrindini darbo s lyg s skaita. Didesn s mon s savo darbuotojams si lo geresnes darbo s lygas, taiau yra ne tokios lanksios ir sukuria maiau darbo viet . ľ Aukštas minimalus darbo umokestis sumaina galimybes emesn s kvalifikacijos darbuotojams gauti darb . Palyginti su vidutiniu darbo umokesiu ir nekvalifikuot darbuotoj gaunamu atlyginimu, minimalus darbo umokestis yra aukštas. Tai skatina mones nekurti emos kvalifikacijos reikaling darbo viet . 42. Nors egzistuoja nedaug veiksming priemoni uimtumo koregavimui apriboti, galimyb s koreguoti darbo umokest yra nedidel s d l palyginti aukšto teisinto minimalaus darbo umokesio. Pagrindinis netiesi oginis rodymas, kok lugdant poveik turi aukštas minimalus darbo umokestis Lietuvai, yra aukštas maiau produktyvi gyventoj – jaunimo ir turini j em kvalifikacij asmen – nedarbo lygis. Atitinkamas ir darbo umokesio pasiskirstymas – tai liudi ja didelis moni , gaunani minimal atlyginim , skaiius. Minimalus darbo umokestis sudaro 50 % vidutinio darbo umokesio, beveik 10 % maiausi atlyginim gaunani moni gauna b tent minimal atlyginim . Neigiama minimalaus darbo umokesio taka ypa jauiama tose pramon s srityse, kurios samdo daug nekvalifikuot darbuotoj , kaip antai: em s kis, viešbuiai, restoranai, prekyba. Šiose pramon s šakose 20 -30 % darbuotoj dirba u minimal darbo umokest . 43. Nors aukštas minimalus atlyginimas apriboj o emesn s kvalifikacijos gyventoj galimybes rasti darb , jis prisid jo prie greito moni restrukt rizavimo ir produktyvumo didinimo. Kadangi d l aukšto darbo umokesio sunku pakoreguoti atlyginim ir tai sumaino nekvalifikuoto darbo poreik , Lietuvos darbdaviai tur jo atsisakyti emo produktyvumo darbo viet , o tai padidino vidutinio produktyvumo lyg . Ši nuomon patvirtina ir aukštas darbo viet perskirstymo lygis. Tad aukštas minimalus darbo Page 24 xxiii umokestis ir paaiškina t paradoksali situacij , kad didel darbo viet apyvarta Lietuvoje egzistuoja lygia greta su nekintaniu bedarbi skaiiumi. Darbo viet apyvarta didel d l to, kad darbdaviai turi naikinti emo produktyvumo darbo vietas ir pakeisti jas aukštesnio produktyvumo darbo vietomis. Bedarbi skaiius nekinta d l to, kad nekvalifikuoti darbininkai negali rasti darbo d l aukšto minimalaus darbo umokesio. 44. Neseniai atlikti Europos darbo rink tyrimai rodo, kad minimalus darbo umokestis gali atlikti labai svarb darbo viet perskirstymo vaidmen , taiau kartu trukdyti kurti darbo vietas. Uimtumo didinimo politika turi sukurti pusiausvyr tarp perskirstymo tiksl ir produktyvaus efektyvumo. D l šios prieasties daugelis ES valstybi nari eksperimentuoja su tokiomis priemon mis: jos siekia padaryti lankstesn minimal darbo umokest toms gyventoj grup ms, kurioms gresia nedarbas (tokioms kaip jaunimas bei nekvalifikuoti darbininkai) ir tuo pat metu susieti šias priemones su finansin mis paskatomis dirbti u ma atlyginim (OECD, 2000; Auer, 2000 ). Tokia patirtis gali nukreipti Lietuv reikiama linkme kuriant lankstesn darbo umokesio ir pajam reguliavimo sistem . ľ Yra kelios priemon s, kurias gyvendinus galima b t pagerinti darbo rinkos veikl . 45. Tarp ši priemoni , kurios paios savaime ne apsiriboja darbo rinka, yra: · verslo aplinkos gerinimas, ypa smulkio ir vidutinio verslo mon ms. Smulkus ir vidutinis verslas vaidina labai svarb vaidmen tiek kuriant, tiek naikinant darbo vietas. Reikalingos priemon s apimt reguliavimo išlaid bei kli i mainim ir valstyb s staig darbo su maomis bei vidutin mis mon mis veiksmingum (pvz., muitin , mokesi administratorius) (smulkesn informacija 5 skyriuje); · jimo rink kli i mainimas. Steigiamose naujose mon se sukuriama didel dalis nauj darbo viet . Lietuvos verslo registravimo tvarka daug sud tingesn nei daugelyje kaimynini šali , ir registravimo proced ros trunka daug ilgiau. Pastangos sumainti registravimo proced r sud tingum ir kain paskatint nauj moni steigim , tad gr eiiau b t kuriamos ir naujos darbo vietos; · pastangos netrukdyti restrukt rizacijai, kai to stengiamasi išvengti siekiant išsaugoti darbo vietas, o tai ilgainiui gali sumainti produktyvum . Iš ties šis tyrimas parod , kad darbo viet naikinimas ir restrukt rizacija ne pra tinga produktyvumui, o kaip tik daro ger tak uimtumo augimui; · menkai išsilavinusi dirbani asmen g di tobulinimas, taip išspendiant kvalifikacijos stygiaus problem . To galima pasiekti padidinus gyventoj galimybes gauti ge resn s kokyb s pradin bei vidurin išsilavinim , taip pat profesin , ir taikant kryptingas t stinio mokymo programas bedarbi g diams tobulinti; · darbo umokesio lankstumo didinimas siekiant sumainti nekvalifikuot darbuotoj pertekli . To galima pasiekti arba mainant minimal darbo umokest kaip tam tikr procent nuo vidutinio darbo umokesio, arba diferencijuojant jo dyd (pvz., vedant tarpin minimal darbo umokest jaunimui). Tokias priemones galima taikyti kartu su finansin mis paskatomis dirbti u palyginti ma atlyginim ; · lanksi sidarbinimo galimybi skatinimas, skaitant ir terminuotas darbo sutartis, siekiant padidinti darbo j gos pasi l (pvz., moterims dirbti ne vis darbo dien ) ir paklaus ; · terminuot darbo sutari liberalizavimas pašalinant sutarties prat sim skaiiaus apribojim , bet paliekant šiuo metu taikom bendro sutarties galiojimo termino rib ; Page 25 xxiv · praktikos taikymas skaiiuoti darbo valandas per metus, uuot nustaius grietas ribas viršvalandiams per savait ; · viršvala ndi kainos mainimas leidiant socialiniams partneriams laisvai der tis d l darbo valand skaiiaus ir kompensavimo form (pinigin s ar laisvadieni formos), taiau nustatant aukšiausi bendr valand skaii (maiausiai 200 val.) ir minimali priemok u viršvalandius, lygi 25 % bazinio atlyginimo; · svarbiausia ir bendriausia priemon – pakeisti netiesiogin taisykl „grietas reglamentavimas ir silpna kontrol bei priei ra“ priešinga, atsisakant darbo santyki reguliavimo ir perduodant darbo rinkos d alyviams atsakomyb tapti socialiniais partneriais, taiau kartu gerinant pagrindini darbo rinkos dalyvi teisi ir standart kontrol bei priei r . 46. Kai kurios šios priemon s netiesiogiai numatomos naujajame Seimo priimtame Darbo sutarties statyme (r. 4 skyri ). Rengiant nauj j Darbo sutarties statym , labiausiai buvo stengiamasi atitikti ES standartus. Juo vedamos naujos lanksios darbo sutari formos, liberalizuojamos atleidimo s lygos, numatomos galimyb s sumainti minimal darbo umokest tam tikriems sektoriams ar grup ms. Labiausiai paym tina tai, kad šiuo statymu taip pat siekiama skatinti socialin partneryst mon se ir bendr darbdavi , darbuotoj , institucij bei vyriausyb s nor laikytis darbo standart ir diegti darbo j gos mobilum . Daroma prielaida, kad tik bendromis pastangomis galima sukurti lanksi darbo rink , o to reikia, norint kad Lietuva toliau greitai gyvendint strukt rinius pokyius ir kartu utikrint teisingum bei lygyb vis mon s segment darbuotoj atvilgiu. Iš ties devintojo dešimtmeio Europos patirtis liudija, kad yra didel galimyb , jog lankstumas, pasiektas tokiomis „derybomis“, gali b ti s km s pagrindas. Šiuo atvilgiu valdios institucijos eina labai tinkama linkme. Teisin s baz s reforma: verslo aplinko s gerinimas D l daugelio prieasi be galo svarbu pagerinti verslo ir bendr investicij aplink . Toks pagerinimas gali paskatinti nauj TUI sraut atsiradim , o tai savo ruotu gali paskatinti produktyvumo augim bei paspartinti jim eksporto rinkas ir subalansuoti eksporto bei produktyvumo augimo cikl . Taip pat tai paskatins steigti naujas mones ir pl sti maas, sukurianias didi j dal darbo viet Lietuvoje, o tai pad s didinti uimtum ir išpl sti augimo naud . Be to, geresn verslo aplinka kaimo vietov se gali daug prisid ti mainant em s kio modernizavimo socialin kain . 47. Apibendrinti statistiniai duomenys ir moni duomen tyrimas akivaizdiai rodo, kaip plaiai Lietuvoje vyksta restrukt rizacija, ir liudija, kad Lietuva vis labiau integruojasi pasaulio ekonomik . Taiau šiose srityse paanga Lietuvoje vyksta šiek tiek l iau nei kitose Vidurio ir Ryt Europos valstyb se (VREV). Viena iš prieasi , kod l Lietuvoje paanga l tesn – per daug reguliuojama verslo aplinka, kuri sumaino ga limybes steigti naujas mones ir sudar nepatraukli aplink kai kurioms usienio investicijoms. ľ Pagrindiniai prioritetai yra verslo registravimo proced r supaprastinimas, teisin s baz s tobulinimas ir mokesi administravimo modernizavimas. 48. 1994, 1997 ir 2001 m. atlikta moni apklausa rodo, kad Lietuvos mon s susiduria su daug dideli kli i veiklai ir pl trai . Apskritai vairius mokesi sistemos ir ypa mokesi administravimo aspektus mon s suvokia kaip pagrindines kli tis verslui. Teisin baz laikoma antra labai rimta kli timi. mon s prie pagrindini papildom kli i taip pat priskiria moni registravimo tvark , itin sud tingas muitin s proced ras, Page 26 xxv korupcij , galimybi gauti finansavim stygi ir sunkumus ieškant kvalifikuot darbinink bei specialist (6 lentel ). Kita papildoma ilgalaik problema yra viešojo administravimo tr kumai. Remiantis tyrim duomenimis, reguliavimo našta ir suvarymai daugiau slegia maas bei vidutines mones nei didi sias. 6 lentel . Pagrindiniai moni valdymo ir veiklos pl tros apribojimai (proc. respondent , nurodani kiekvien apribojim ) 1994* 1997 2001 Mokesiai (politika, sistema) 48 35 40 Teisin baz 18 25 Problemos d l atsiskaitym o (pradelsto termino skolos ) 8,4 21 Apyvartinio kapitalo stygius 29 39 17 Bendra ekonomin kriz 3,8 15 Kvalifikuotos darbo j gos stygius 7,6 13 Valstyb s tarnautoj biurokratija, korupcija 9,2 13 Maa paklausa 18 11 Problemos, susijusios su t iekimu, aliavomis 8 Nauj rink stygius 4,6 5 Muitai (politika, sistema) 5,3 5 Pasenusios technologijos bei ranga 5 Kredit stygius (didel s pal kanos) 7,6 4 Bank sistemos nestabilumas 4,6 2 Šaltinis: Lietuvos moni apklausa, 2001 m. 49. Inve stuotojai taip pat skundiasi, kad norminiai aktai nenusp jami, danai keiiami, kad jie gauna nepakankamai informacijos apie mones ir nepakankamai su jomis konsultuojasi. Paklaustos apie veiksnius, neleidianius mon ms padidinti pardavim ES rinkas a pimtis, mon s nurodo dideles išlaidas, kuri reikalauja verslas usienyje. Tarp vis svarbi apribojim taip pat nurodomas informacijos apie rinkas ir naujas technologijas stygius. Po j minimos didel s savo šalyje pagamintos produkcijos kainos, prekybos kli tys, patirties ir prekiavimo g di stygius. ľ Palyginti su kitomis šalimis kandidat mis, verslo licencijavimas, norminiai mokesi aktai ir administravimas bei darbo reguliavimas kelia daugiausiai problem . 50. Verslo aplinkos kokyb daro poveik ne tik šalies mon ms ir tarpininkams, bet taip pat lemia TUI sraut apimt . Labiausiai TUI srautus lemia skirtumai tarp verslo aplinkos Lietuvoje ir kitose Vidurio ir Ryt Europos šalyse. Remiantis 1999 m. „BEEPS“ tyrimu, pristatanio vidaus ir usienio moni , veikiani pereinamojo laikotarpio ekonomikos s lygomis, poi rius, Lietuvos verslo aplinka vertinama ne itin palankiai. Poi ris mokesi statymus ir administravim Lietuvoje yra neigiamas, ir šiuo atvilgiu Lietuva yra antroje vietoje po ekijos Respublikos. Vertinant verslo licencijavim , Lietuva atsid r pirmoje vietoje kaip valstyb , kurioje licencijavimo s lygos yra sunkiausios. Lietuva taip pat yra antroje vietoje tarp valstybi , kuriose darbo statymais sudaroma daugiausiai kli i verslui bei jo pl trai (3 pav.). Išvados d l darbo santykius reglamentuojani teis s akt , ko gero, rodo, kad jie daugiau saisto didesnes mones (daniau TUI gav jas). Ši problem galima b t sumainti gyvendinus ankšiau rekomenduot princip „maesnis reguliavimas, bet geresn kontrol ir priei ra“. Page 27 xxvi ľ Norint pagerinti verslo aplink , reikia ir suteikti geresnes galimybes apskritai, ir atitinkamai parengti teisin reglamentavim bei sumainti administracines kli tis. Šias priemones reikia suderinti su gyvendinamais ES teis s aktais. 51. Norint pagerinti verslo aplink Lietuvoje, reikia veikti dviem kryptimis. Pirma, b tina toliau gerinti verslo galimybes, t. y. valstyb s politik , valstybines institu cijas ir paslaugas, remianias privai veikl . Tam reikia išlaikyti dabartin stabili makroekonomikos strukt r ir atviros prekybos reim , taiau taip pat toliau vykdyti likusi strukt rin ( skaitant finans sektoriaus) ir mokesi reform bei harmonizavim ir j ubaigti, taip pat t sti privatizacij , ypa infrastrukt ros sektoriuose, ir didinti darbo rinkos lankstum . 52. Antra, b tina sumainti verslo reguliavim ir dabartines administracines kli tis . Pašalinus likusius apribojimus ir neatitikimus em s, statyb , darbo bei tranzito rinkose, racionalizavus registravimo bei licencijavimo proced ras, supaprastinus likvidavimo bei bankroto proced ras ir padidinus viešojo administravimo pareig n , dirbani su mon mis, darbo efektyvum , b t labai paskatinta privataus sektoriaus pl tra, ypa ma bei vidutini ir besikuriani nauj moni . Išsipl tus smulkiam bei vidutiniam verslui, tur t padaug ti nauj darbo viet ir paspart ti ekonomikos augimas. 53. Taiau verslo aplinkos reforma ne manoma, jei nebus patenk inti ES acquis reikalavimai. Daugelyje srii patenkinus acquis reikalavimus, faktiškai b t patobulinta normin baz , taiau yra kit srii , kurios d l ES acquis takos tapt dar labiau reglamentuotos. Pavyzdiui, atsiranda pavojus, kad pri mus kai kuriuos ES plaiai taikomus kokyb s ir produkcijos perdirbimo standartus – ypa jei administravimo geb jimai menki, – gali pasunkinti ma moni jim rink , be to, tai panaikint j konkurencinius pranašumus. Pritraukus usienio kapital , gal t b ti suma intos išlaidos, patiriamos taikantis prie ši padid jusi normini akt reikalavim . 3 pav. Kiek problem j s verslui sukelia šie veiksniai? 0,00 0,50 1 ,00 1,50 2,00 2,50 3,00 3,50 4 ,00 ekijos Resp. Lietuva Latvija Rumunija Lenkija Vengrija Slovakija Bulgarija Slov nija Estija 108.6 555.7 5.3 2.9 0 : fi 108.6 558.6 5.3 1.5 0 : \03 108.6 560.0 5.3 3.2 0 : 108.6 563.1 5.3 1.5 0 : \03 108.6 564.6 5.3 3.3 0 : Q 108.6 567.8 5.3 2.9 0 : H 108.6 570.7 5.3 2.9 0 : V 108.6 573.6 5.3 3.3 0 : X 108.6 576.8 5.3 3.3 0 : G 108.6 580.1 5.3 2.9 0 : D 108.6 582.9 5.3 2.1 0 : U 108.6 585.0 5.3 3.3 0 : R 108.6 588.2 5.3 1.5 0 : \03 108.6 589.6 5.3 2.9 0 : N 108.6 592.5 5.3 1.5 0 : O 108.6 594.0 5.3 1.5 0 : L 108.6 598.6 5.3 2.9 0 : ţ 108.6 601.5 5.3 1.5 0 : L 108.6 606.2 5.3 1.5 0 : \0f 108.6 607.7 5.3 1.5 0 : \03 108.6 609.1 5.3 2.9 0 : ff 108.6 612.0 5.3 1.5 0 : \03 108.6 613.4 5.3 3.2 0 : 108.6 616.5 5.3 2.9 0 : V 108.6 619.4 5.3 3.3 0 : X 108.6 622.7 5.3 3.3 0 : G 108.6 625.9 5.3 2.9 0 : D 108.6 628.8 5.3 2.1 0 : U 108.6 630.8 5.3 3.3 0 : R 108.6 634.1 5.3 1.5 0 : \03 108.6 635.5 5.3 3.3 0 : G 108.6 638.7 5.3 2.9 0 : D 108.6 641.6 5.3 3.3 0 : X 108.6 644.9 5.3 3.3 0 : J 108.6 648.1 5.3 1.5 0 : \03 108.6 649.5 5.3 2.9 0 : N 108.6 652.4 5.3 1.5 0 : O 108.6 653.9 5.3 1.5 0 : L 108.6 658.5 5.3 2.9 0 : ţ 108.6 661.4 5.3 1.5 0 : L 108.6 666.1 5.3 1.5 0 : \03 108.6 667.5 5.3 2.9 0 : N 108.6 670.4 5.3 1.5 0 : O 108.6 671.9 5.3 1.5 0 : L Mokesi statymai ir administravimas Dideli mokesiai Verslo licencijavimas Darbo statymai Page 28 xxvii 54. Apskritai nacionalini teis s akt harmonizavimas su ES normomis greiiausiai bus palankesnis eksportuojanioms mon ms, kurios jau atitinka ES standartus, o tik vidaus rinkoje veikianios mon s gali patirti papildom išlaid , susijusi su teis s akt harmonizavimu. Vyriausyb s reguliavimo politika ir jos strategija palaipsniui patenkinti acquis reikalavimus gali sumainti ar padidinti harmonizavimo išlaidas. Reik t si ekti pirmiausia kiek manoma greiiau pašalinti prekybos bei verslo kli tis ir ES acquis perk lim paversti tolesni reform stimulu, o ne stengtis sumainti stojimo poveik vilkinant reformas ar taikant kompensacines priemones. Socialin s apsaugos reform a: veiksmingumo ir rentabilumo didinimas Socialin s apsaugos stiprinimas yra svarbus integracijos ES strategijos komponentas. Stojimas ES greiiausiai padidins konkurencijos darom spaudim Lietuvos ekonomikai ir pareikalaus t sti ekonomikos restrukt rizacij , ypa tokiuose atsiliekaniuose sektoriuose kaip em s kis. Šiame kontekste svarbu utikrinti, kad socialin s apsaugos politika ir programos remt pl tros bei integracijos proces ir veiksmingai bei tvariai spr st socialines problemas. ľ\03 Lietuvos socialin s apsaugos sistema yra daug apimanti ir gana veiksminga, taiau susiduria su kai kuriomis enkliomis problemomis. Ši sistema n ra tokia nenuosekli ar brangi kaip daugelyje kit šali kandidai . Taiau iš ties ši sistema neapr pia kai kuri svarbi srii , be to, galima padidinti jos veiksmingum . 55. Lietuvos socialin s apsaugos sistema yra gana daug apimanti. Ji numato param senyvo amiaus gyventojams, ne galiesiems, bedarbiams, ligoniams, skurstantiems mon ms ir apskritai visoms Lietuvos šeimoms pagal vairias socialinio draudimo bei socialin s paramos programas. Palyginti su daugeliu panaši šios srities program , socialinio draudimo program (pensij ir bedarbi r mimo) numatomos pašalpos yra gana nedidel s ir paremtos l š perskirstymo princip u. Bedarbio pašalpos dydis neskatina j gaunani moni neieškoti darbo. Socialin s paramos programa paremta kategorin mis pašalpomis ir smarkiai orientuojasi vaikus auginanias šeimas ar t v neturinius vaikus. Nuo pajam priklausanti socialin pašalpa sudaro nedidel visos gryn j pinig perskirstymo programos dal . Vis dar yra pašalp , skiriam u tarnybinius nuopelnus, taiau jos yra atskirtos nuo valstybinio socialinio draudimo ir socialin s paramos programos. Per pastaruosius dešimt met buvo padaryta daug pakeitim siekiant padidinti socialin s apsaugos program veiksmingum ir prieinamum . 56. Paskutiniame dešimtmetyje taip pat iškilo problem , liudijani apie dabartin s politikos gairi ir program administravimo silpnum . Pastaraisiais metais d l valstybini socialinio draudimo pensij mok jimo susidar didelis deficitas, nepaisant to, kad pensij išmokos yra kuklios ir kad buvo pailgintas pensinis amius. Ši tendencija taps dar ryškesn senstant Lietuvos visuomenei. Planuojama, kad did s finansi nis spaudimas socialinio draudimo sistemai ir taip gali susidaryti ilgalaikiai biudeto siskolinimai. Tok spaudim galima pašalinti tik taikant dalines priemones, tokias kaip pensinio amiaus pailginimas arba palaipsnis pensijos realiosios vert s sumainimas. Reikia gyvendinti išsami reform . 57. Bedarbi r mimo programa turi daug teigiam bruo , taiau jos ne manoma tinkamai suderinti su kitomis socialin s apsaugos programomis. D l to dabartin sistema nesuteikia jokios apsaugos tam tikroms paeidiamoms grup ms, ypa ilg laik nedirbantiems asmenims. Page 29 xxviii 58. Peri r jus socialin s paramos program , taip pat buvo pasteb ta dideli problem d l jos efektyvumo. Pirma, skirstant išteklius nepakankamai orientuojamasi skurstanius gyventojus. Kategorin s pašalpos, sudaranios didi j išlaid dal , nepasiekia pai neturtingiausi gyventoj (4 pav.). Antra, nustatant tikslines socialines išmokas, remiamasi pajam riba, kuri yra labai ema, tad didel dalis skurstani gyventoj negauna teis s šias pašalpas. Treia, net esant tokiai emai skurdo ribai, nuo pajam priklausanios pašalpos pasiekia tik nedidel tikslin s gyventoj grup s dal , o tai lemia didel socialin atskirt . Ketvirta, dabartin r mimo strukt ra, kur socialin pašalpa priklauso nuo gaunam pajam dydio, plaiai paplitusi, tod l maai apmokamas darbas tampa nepatrauklus, ir taip gyventojai klimpsta skurd . 4 pav. Kategorin s pašalpos n ra palankios skurstantiems gyventojams (Vidutinis pašalpos dydis remiantis atitinkamo gyventoj penktadalio pajamomis) ľ\03 Vyriausyb ino apie šiuos tr kumus ir inicijavo svarbias reformas visose socialin s apsaugos srityse. Daniausiai šios reformos vyksta reikiama linkme. 59. Nor dama išspr sti šias problemas, Lietuvos Vyriausyb prad jo aktyviai diskutuoti apie politikos gaires ir pareng pasi lymus d l reformos visais socialin s apsaugos program aspektais. Jais si loma gyvendinti pensij programos reform : vesti daugiapakop pensij sistem ir sukurti savanoriškai finansuojamas atskiras pensij s skaitas 3 . Taip pat si loma pertvarkyti bedarbi r mimo program . Pinig pervedim reglamentuojaniame statymo projekte si loma padidinti pajam rib , vertinam nustatant socialines pašalp as, ir sumainti pašalpos dyd . Be pašalp strukt ros reform , taip pat si loma pakeisti administravim , siekiant padidinti jo efektyvum . Tarp kit si lom pakeitim yra socialinio draudimo programos finansinio valdymo pakeitimas, aktyvios darbo j gos rin kos program finansavimo sistemos pakeitimas ir pajam bei turto deklaravimo sistemos patobulinimas siekiant pagerinti mokesi surinkimo sistem . Kai kurie min ti pokyiai jau buvo gyvendinti. 60. Aktyvios pastangos gyvendinti reformas rodo, kad Vyriausyb gerai supranta su socialin s apsaugos programomis susijusias problemas. Dauguma pasi lyt metod yra 3 Iš pradi Vyriausyb si l privalomo finansavimo metod , taiau ši pakop Seimas atmet . Atsakydama tai, Vyriausyb pateik nauj pasi lym vesti tik savanoriško finansavimo metod . 0 50 100 150 200 250 300 350 neturtingiausi gyventojai 2 penktadalis 3 penktadalis 4 penktadalis turtingiausi gyventojai socialin pensija paramos šeimai valstybin s pašalpos šeimos pašalpa Page 30 xxix ingsnis reikiama linkme. Apskritai socialin s apsaugos program reformos tikslas tur t b ti a) geriau nukreipti programas, norint kad riboti ištekliai pasiekt numatytus gav jus ir pad t labiausiai paeidiamoms Lietuvos socialin ms grup ms; b) padidinti politikos efektyvum , siekiant sustiprinti teigiam tak ir paremti kio restrukt rizavim bei produktyvumo augim ; c) utikrinti ilgalaik programos finansin gyvybingum . 61. Jei pensij srityje b t sustiprinta daugiapakop pensij sistema ir prapl sta bei t siama einamosiomis mokomis pagr stos pensij sistemos reforma, gerokai pagaus t apsidraudusi pensiniu draudimu gyventoj ir b t utikrintas pensij adekvatumas. Taiau reikia daugiau priemoni , norint paskatinti jaunesnius darbininkus tiesiogiai pasir pinti savo pai senatv s pensija. Norint sustiprinti j paskatas dalyvauti pensij sistemoje, reformos metu reikia pakoreguoti pensij išmok parame trus einamosiomis mokomis pagr stos pensij sistemos pakopoje. Jei b t vesta tokia tvarka, kad finansuojam pensij pakop b t pervedami iki penki procent socialini mok , b t sukurta dar stipresn s saja tarp fizini asmen mok ir pensij , o f iziniai asmenys taip pat b t paskatinti aktyviai valdyti savo pensij pajamas. 62. Si loma reforma priklauso tik nuo savanorišk mok , atskaitom iš dabartin s einamosiomis mokomis pagr stos pensij schemos finansuojamas schemas, kurias administruoja pen sij ar draudimo tiek jai. Ši priemon skirta senyvo amiaus moni pajamoms utikrinti taikant rizikos paskirstymo sistem ir padidinat fizini asmen atsakomyb u savo pensij pajam valdym . Taiau jei ši schema bus paremta vien savanoriškomis mokomis, kils rizika, kad labai nedaugelis joje dalyvaus, ypa jaunesni darbuotojai. N ra paskat dalyvauti finansuojamoje schemoje (jei pagal t schem santaupos n ra neapmokestinamos ar jei n ra paado, kad ilgainiui pensij strukt ra patobul s), o noras pereiti prie jos nuo valstybin s schemos priklausys tik nuo visuomen s supratimo apie finansuojamas schemas ir visuomen s pasitik jimo privaiomis finansin mis institucijomis, o pasitik jimas nei vienu, nei kitu n ra labai didelis. 63. Kalbant apie bedarbi pašalpas, šiuo pl tros laikotarpiu Vyriausyb s pasi lymas diegti tradicin draudimo nuo nedarbo program gali neatitikti Lietuvos poreiki . D l si lomos pašalp strukt ros gyventojai bus maai motyvuoti dirbti, o sistemos galimyb s perskirstyti pajamas pasiturin i gyventoj sluoksniams suma s. Tad geriau b t išlaikyti dabartin bedarbi r mimo sistem , bet sustiprinti ryš su socialin s paramos programomis, kai sprendiamos ilgalaikio nedarbo ir greitai pensin ami pasieksiani dirbani asmen nedarbo prob lemos. 64. Kad socialin s paramos programa b t efektyvesn s, Vyriausyb turi sumainti jos priklausomum nuo atskir kategorini pašalp ir taip sutaupytas l šas perskirstyti ir nukreipti programas, pagal kurias pašalpos nustatomos atsivelgiant gaunamas pajamas. Taikant dabartines tokias programas, reikia palaipsniui pereiti nuo kompensavimo u komunalines paslaugas prie socialini pašalp . Jei leis biudeto galimyb s, reikia pakeisti pajam lygio, nuo kurio skaiiuojamos pašalpos, rib , siekiant, kad pa šalpas gaut labiau skurstantys nam kiai. Taip pat reikia stengtis, kad teis s pašalpas neturintys asmenys b t išbraukti iš pašalpas gaunani tarpo – tai galima padaryti suk rus geresn pajam ir (arba) turto vertinimo mechanizm ir sustiprinus geb jimus patikrinti pajamas ir (arba) turt . Kaip vien iš reikalavim savaiminei atrankai galima traukti viešuosius darbus. 65. Siekdama panaudoti ribotus biudeto išteklius taip, kad jie pasiekt labiausiai skurstanius, ir nor dama pagerinti socialini program teisingum , Vyriausyb turi Page 31 xxx palaipsniui mainti ir naikinti privilegijas, šiuo metu teikiamas valstybini pensij forma. Reikia panaikinti kai kurias kategorijas. Toms kategorijoms moni , kurioms, Lietuvos visuomen s nuomone, gali b ti skirta valstyb s parama, u tarnybos nuopelnus veiksmingiau b t skirti vienu mok jimu išmokam pašalp , o ne iki gyvos galvos mok ti pensijas. Tuo pat metu reikia skatinti gyventojus tapti aktyviais darbo rinkos nariais. Page 32 1 makroekonomiKOS TEndencijos ir problemos 4 o Aps kritai Lietuvos makroekonomikos raida buvo labai s kminga nuo pat pereinamojo laikotarpio pradios. Išskyrus Rusijos kriz s sukelt laikin ekonomikos smukim 1999 metais, BVP augimas buvo teigiamas ir siek 4 -5 % per metus. Makroekonomikos rodikliai labai pager jo pastaraisiais metais. Spart augim lyd jo gana nuosaikus fiskalinis deficitas, nedidel infliacija ir stabili valiuta (1.1 lentel ). Š augim daugiausia skatino paslaug ir gamybos augimas; pastarajam pad jo didelis darbui imli preki eksporto išaugimas. Kartu su eksportu augo vidaus vartojimo lygis tod l j santykinis svoris BVP liko beveik nepakit s. Didi j laikotarpio dal importas augo spariau nei eksportas, o tai didino prekybos deficit . o Nepaisant ši teigiam pokyi , yra poymi , jog Lietuvos ekonomika turi kai kuri esmini silpnybi ir jog išlieka kai kurios strukt rin s problemos. Einamosios s skaitos deficitas teb ra didelis – iki 2000 m. jis sudar daugiau kaip 10 % BVP. Per pra jusius dvejus metus TUI sraut išaugimas ir did janti eksporto apimtis sumaino š deficit iki vienaenklio skaiiaus. Taiau esminis neigiamas prekybos balansas ir didel Lietuvos priklausomyb nuo usienio santaup finansuojant šalies investicinius poreikius leidia manyti, kad ekonomika gana paeidiama staigi kapitalo nuot ki atvilgiu. Strukt riniu poi riu darbo rinkos neatitikimai gerokai – iki dvienklio skaiiaus – padidino nedarbo lyg . Susir pinim kelia ir silpnas em s kio sektorius, kuriam tenka tik 7 % visos pagamintos produkcijos, taiau net 18 % visos darbo j gos. 1.1 lentel . Pagrindiniai ekonomikos rodikliai 1997 1998 1999 2000 2001 Nominalusis BVP (mln. Lt) 38340 42990 42655 45148 47968 Realusis BVP augimas 1995 m. kainomis 7,3 5,1 -3,9 3,8 5,9 Infliacijos lygis (plataus vartojimo preki kain indekso %) 8,9 5,1 0,8 1,0 1,3 Fiskalinis konsoliduoto centrinio šalies biudeto balansas (BVP %) -1,8 -5,9 -8,5 -2,8 -1,9 Nedarbo lygis (darbo j gos tyrimo duomenys) 14,1 13,3 14,1 15,4 17,0 Einamosios s skaitos deficitas (BVP %) -10,2 -12,1 -11,2 -6,0 -4,8 Tiesiogin s usienio investicijos (mln. Lt) 1418 3702 1946 1516 1783 Usienio skola (BVP %) 34,0 34,8 42,5 43,0 43,9 Šaltinis: Statistikos departamentas prie LR Vyriausyb s, TVF darbuotoj ataskaitos. 4 Šiame skyriuje daug remiamasi Célestin Monga, Lodovico Pizzati ir Giedr s Tarb nien s darbais bei mediaga, pateikta šios studijos II tomo 1 (Pizzati), 2 (Rutkowski) ir 9 (Steele) skyriuose. Page 33 2 A. S VARBIAUSIEJI MAKROEK ONOMIKOS POKY IAI Gamyba o Pasi los veiksniai . Ilgalaik kio augim skatina pagrindini pasi los veiksni ir bendrojo gamybos veiksnio pl tra. Lietuvoje bendroji uimtumo raida 1995 -2001 m. laikotarpiu buvo neigiama ir tai reiškia, kad ji negal jo tur ti teigiamo poveikio augimui (1.1 pav.). Pasi los veiksnio poi riu uimtumo ma jim tur jo kompensuoti kapitalo arba bendrojo gamybos veiksnio augimas. 1 pav. leidia manyti, kad takos tur jo ir viena, ir kita. Akivaizdu, kad iki Rusijos finansin s kriz s esminis BVP augimo veiksnys buvo did janios realiosios materialin s investicijos. Taiau Rusijos kriz materialin ms investicijoms tur jo stabilizuojant poveik , o kiui stipriai pakenk . Tod l galima daryti prielaid , kad po 1999 m. bendrasis gamybos veiksnys buvo svarbiausias augimo šaltinis. 5 Atsivelgiant Lietuvos demografines tendencijas, tikimasi, kad produktyvumo augimas ateityje išliks varom ja augimo j ga ir konvergencijos priemone. 1.1 pav. Realusis BVP augimas ir gamybos veiksniai Šaltinis: Statistikos departamentas prie LR Vyriausyb s o BVP sud tis. Lietuvoje prid tin vert daugiausia sukuria paslaugos (beveik 65 %) ir pra mon (28 %). Paslaug dalis nuo 1994 m. nuolat augo, o pramon s dalis liko nepakitusi (1.2 pav.). em s kio dalis bendroje prid tin s vert s strukt roje suma jo smarkiai, statyb dalis suma jo tik šiek tiek. Paslaug ir gamybos augim daugiausia s lygojo ma ir vidutini moni augimas; 1998 m. tokioms mon ms teko 60 % visos prid tin s vert s (nefinansiniame sektoriuje – beveik 80 %). Ma ir vidutini moni veiklos rezultatai smarkiai skiriasi nuo dideli moni rezultat , ypa nuo valstyb s 5 Šias bendr sias tendencijas patvirtina atlikti moni lygmens tyrimai. Neseniai paskelbtame darbe Starkevii t ir Tabor (1999) teigia, kad darbo j gos taka augimui 1995 -1998 m. laik otarpiu buvo neigiama vis r ši mon se, o kapitalo taka – nedidel ; kapitalas daugiausia formavosi didel se ir neefektyviose mon se. Prid tin s vert s augimas vyko daugiausia maose privaiose mon se, o pagrindin jo varomoji j ga buvo bendrojo gamybo s veiksnio augimas. 0 1000 2000 3000 4000 5000 6000 7000 8000 1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001 P O Q \11 \03 / W -8 -6 -4 -2 0 2 4 6 8 \08 real. kapitalo investicijos Investment realusis BVP augimas uimtumo did jimas Page 34 3 moni , kuri dalis pardavim , prid tin s vert s ir uimtumo strukt roje smarkiai suma jo (r. Starkevii t ir Tabor, 1999; Rutkowski, 2002). 1.2 pav. Bendroji prid tin s vert s strukt ra pagal ekonomin s veiklos r šis Šaltinis: Statistikos departamentas prie LR Vyriausyb s o Nors em s kiui tenka labai nedidel BVP dalis, jo smukimas palyginti su paslaugomis ir gamyba turi svarbi padarini darbo rinkai. Kaip rodo 1.3 pav., em s kiui vis dar tenka daug didesn darbo j gos dalis (apytikriai 18 %) nei b t galima spr sti pagal jo ind l sumin BVP. Uimtumas em s kyje ma ja nuo 1995 met , taiau jis madaug atitinka em s kio gamybos apimties ma jim , tod l darbo našumas lieka beveik nepakit s. Tuo metu, kai kituose sektoriuose (nuo labiausiai kapitalui imlios gamybos iki labiausiai darbui imli paslaug ) našumas spariai augo, em s kis aiškiai atsiliko nuo modern janio kio (1.4 pav.). 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100% 1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001 paslaugos statyba pramon em s kis Page 35 4 1.3 pav. Uimtumo lygis pagal sektorius Šaltinis: Statistikos departamentas prie LR Vyriausyb s 1.4 pav. Produktyvumas pagal sektorius Šaltinis: Statistikos departamentas prie LR Vyriausyb s o Unikali em s kio kaip perteklin s ir nenašios darbo j gos susitelkimo vietos pad tis tur jo takos Vyriausyb s formuojamai em s kio politikai, kuriai buvo labai b dinga intervencija, danai tur davusia priešing padarini . Vyriausyb s pastangos „apsaugoti“ em s kio sektori subsidijomis ir kita iškreipta politika, nors ir remiantis 0 500 1000 1500 2000 W N V W \11 em s kis Pramon Paslaugos Paslaugos 903,3 924,3 970,1 969,0 988,6 951,0 939,8 Pramon 348,5 334,0 334,4 331,1 326,4 319,6 310,3 em s kis 391,8 400,7 364,7 356,0 332,5 315,4 271,7 1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001 0 10 20 30 40 50 60 70 80 90 100 1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001 1 0 0 0 L t / d a r b u o t o j u i iš viso pramon apdirb. pramon , kasyba elektra, dujos, vanduo statyba em s kis paslaugos Page 36 5 doru socialiniu r pinimusi, iš ties susilpnino restrukt rizavimo paskatas, neleido modernizuoti em s kio ir prisid jo prie ki produktyvumo bei pajam mainimo (r. toliau 3 skyri ). Paklausa o Bendrasis vidaus produktas vertinant išlaid metodu. BVP strukt ra pagal išlaid r šis leidia palyginti suvartojim vidaus poreikiams ir prekyb ekonomin s pl tros s lygomis. 1.5 pav. rodo, kad tiek iki 19 98 m., tiek atsigavimo po 1999 m. laikotarpiu eksportas buvo svarbus BVP augimo veiksnys. Asmeninis vartojimas ir investicijos vis laikotarp irgi pastoviai augo daugma proporcingai eksporto augimui, taigi j santykin s dalys BVP liko beveik nepakitusios. Vyriausyb s vartojimas (ir taip vienas iš maiausi tarp Vidurio ir Ryt Europos šali ) ma jo nedaug ir tai rod laipsnišk vyriausyb s vartojimo išlaid ma jim per vis pereinam j laikotarp . o 1.5 pav. rodo ir tai, kad bendroji paklausa labai (ir vis labiau) priklauso nuo importo. Importo apimties did jimas liudija apie prekybos pranašumus (bendr j augim labai palaiko did jantis aukštos kvalifikacijos reikalaujani preki importas iš Europos), tuo tarpu did jantis eksporto ir importo apimties disbalansas sukuria esmin strukt rin prekybos deficit , kuris kelia tam tikr sunkum einamosios s skaitos balansui. Page 37 6 1 .5 pav. BVP sud t is pagal išlaidas Šaltinis: Statistikos departamentas prie LR Vyriausyb s o Visuminio vartojimo išlaid dalis BVP per vis laikotarp liko gana pastovi – apytikriai 84-88 %. Madaug ľ visuminio vartojimo išlaid sudaro asmeninio vartojimo išlaidos, Ľ – vyriausyb s vartojimo išlaidos. Bendr j vidaus investicij dalis BVP šiek tiek suma jo – nuo 24,7 % 1995 m. iki 21,5 % 2001 m. Šis suma jimas slepia šiek tiek didesn bendrojo kapitalo formavimo smukim iki 19,4 % 2001 m. o Eksportas ir importas. Nuo 1993 m. Lietuvai b dinga sp dingas prekybos apimties augimas – Rusijos kri z ši tendencij buvo tik laikinai pristabdiusi. Vertinant doleriais eksporto apimtis nuo 1996 m. augo po 12 % per metus, importo apimtis – šiek tiek spariau. 2001 m. eksportui teko 50,4 % BVP, importui – 55,8 % (1.6 pav.). 1.6 pav. Importo ir eksporto apimtis Šaltinis: Statistikos departamentas prie LR Vyriausyb s -30000 -20000 -10000 0 10000 20000 30000 40000 1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001 privatus vartojimas valstybinis vartojimas investicijos eksportas importas 0 5000 10000 15000 20000 25000 30000 1994 1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001 m l n . L t 0 10 20 30 40 50 60 70 B V P p r o c . eksportas importas importas / BVP eksportas / BVP Page 38 7 o Iš Lietuvos išveam preki kryptis per pastaruosius kelerius metus smarkiai pasikeit , iš dalies d l Rusijos kriz s (r. 2 skyri ). Šis pokytis aiškiai nukreiptas Lietuvos eksporto ES dalies didinim (1.7 pav.). Ši dalis visoje eksporto strukt roje padid jo nuo 1/3 1997 m. iki ˝ 2000 m. o Stebina tai, kad ši ekspansija ES rinkas vyko nepaisant nacionalin s valiutos susiejimo su dol eriu, kurio vert did jo. Litas buvo susietas su doleriu nuo 1994 m. balandio iki 2002 m. vasario. Sprendimas d l tokio susiejimo atspindi Lietuvos prekybos pad t dešimtojo dešimtmeio pradioje. Taiau šiame dešimtmetyje Lietuvos prekybos krepšelio sud iai orientuojantis ES, susiejimas su kylaniu doleriu tapo tr kumu. Vis d lto kadangi litas iš pradi buvo susietas nuvertintu kursu, liko šiek tiek galimybi atlaikyti dolerio vert s did jim ymiai neprarandant konkurencingumo. 1.7 pav. Eksporto s trukt ra pagal šal (ar s jung ) VELPA šalys: Bulgarija (1999 m.), ekija, Vengrija, Slovakija, Slov nija, Lenkija, Rumunija (1997 m.). ELPA šalys: Islandija, Lichtenšteinas, Norvegija, Šveicarija. Šaltinis: Statistikos departamentas prie LR Vyriausyb s o Importo strukt ra nesikeit taip smarkiai, kaip eksporto strukt ra. Nors ES nuolat teko 40-45 % visos importo apimties, iš NVS irgi buvo importuojama daug (daugiausia pirmini preki ). Susiejimas su stipriu doleriu tur jo tam tikr pasekmi importo dydiui ir strukt rai; svarbiausia tai, kad tai leido padidinti aukštos kvalifikacijos reikalaujani preki import iš Europos. Tai paskatino visumini išlaid augim neukraunant per didel s naštos kainoms. Palyginti su kaimynin mis šalimis, Lietuvoje infliacijos lygis buvo emas, ypa turint omenyje finansin Rusijos kriz (1.9 pav.). 0% 20% 40% 60% 80% 100% 1996 1997 1998 1999 2000 2001 kitos EPLA Estija Latvija JAV VEPLA NVS ES Page 39 8 1.8 pav. Importo strukt ra pagal šalis (ar s jungas) VELPA šalys: Bulgarija (1999 m.), ekija, Vengrija, Slovakija, Slov nija, Lenkija, Rumunija (1997 m.). ELPA šalys: Islandija, Lichtenšteinas, Norvegija, Šveicarija. Šaltinis: Statistikos departamentas prie LR Vyriausyb s 1.9 pav. Infliacija ir BVP augimas Lietuvoje ir Estijoje Infliacijos tempai Realusis BVP augimas Šaltinis: Statistikos departamentas prie LR Vyriausyb s ir Estijos statistikos tarnyba 0% 10% 20% 30% 40% 50% 60% 70% 80% 90% 100% 1996 1997 1998 1999 2000 2001 kitos Estija Latvija JAV EPLA VEPLA NVS ES 0 5 10 15 20 25 1996 1997 1998 1999 2000 2001 Estija Lietuva -5 0 5 10 15 20 1996 1997 1998 1999 2000 2001 Estija Lietuva Page 40 9 Valstyb s finansa i o emas infliacijos lygis ir stabilus augimas liudija apie tai, kad pereinamuoju laikotarpiu buvo gyvendinama teisinga fiskalin politika. D l valiut valdybos Lietuvos monetarin politika apsiribojo mok jim balanso svyravim reguliavimu. Taigi fiskalin ei politikai teko didiuma naštos, susijusios su reagavimu išor s sm gius. Tokiomis s lygomis Lietuva apskritai utikrino nedidel fiskalin deficit ir pasiek strukt rini valstyb s finans pokyi , prisidedani prie makroekonomikos stabilumo. 1.10 pa v. parodytos Lietuvos fiskalinio deficito tendencijos ir atitinkami bendr j valstyb s pajam bei išlaid lygiai. Nepaisant smukdani tak tur jusios Rusijos kriz s dešimtmeio pabaigoje, Lietuvos fiskalinis deficitas išliko labai stabilus, o mokestin s pajamos šiek tiek suma jo, taip pat buvo sumaintos ir valstyb s išlaidos. 1.10 pav. Bendrasis fiskalinis balansas Šaltinis: Statistikos departamentas prie LR Vyriausyb s o plauk ir BVP santykio, kuris yra vienas iš maiausi tarp stojani ES šali , stabilizavimas tapo Vyriausyb s prioritetu siekiant utikrinti fiskalin stabilum vidutin s trukm s laikotarpiu. 2001 ir 2002 m. buvo parengtas ir patvirtintas išsamus nauj mokesi statym paketas. 2001 m. Seimas pri m Akcizo statym ir Prid tin s vert s statym , kuriuose nebenumatytos lengvatos ir kurie priartins apmokestinimo principus prie ES reikalavim . 2002 m. sausio m n. sigaliojo Juridini asmen pelno mokesio statymas, panaikin s nulin mokesio tarif reinvestuotam pelnui ir sumain s mokesio tarif iki 15 %. 2002 m. liepos m n. Seimas pri m nauj fizini asmen pajam mokesio statym . Šiuo statymu siekiama išpl sti mokesi baz ir sumainti darbo j gos apmokestinim . Minimali pajam mokesio riba pakeliama ir numatomos lengvatos kelioms išlaid r šims, skaitant išlaidas švietimui, b sto sigijimo paskol pal kanas ir mokas privaius pensij fondus. Vyriausyb svarsto galimyb toliau kelti minimalaus pajam mokesio rib iki tiek, kad b t utikrintas bendrasis mokesi reformos paketo neutralumas pajam atvilgiu. Be to, nuo 2003 m. sausio m n. Vyriausyb ketina išpl sti apmokestinamo nekilnojamojo turto s raš , kur bus trauktos ir gyvenamosios patalpos. Mokesi sistemos reformas papildo mokesi administravimo tobulinimas. 12501 14036 13687 13707 14296 13198 16552 17322 14952 15228 -1,9 -1,8 -8,5 -5,9 -2,8 1997 1998 1999 2000 2001 m l n . L t B V P p r o c . pajamos išlaidos deficitas Page 41 10 Fiskalinis Lietuvos patvarumas o Vyriausyb s tikslas vidutin s trukm s laikotarpiu – išlaikyti cikliškai subalansuot biudet . Lietuvos fiskalin pad tis pastaruoju metu teikia labai daug vili : 2001 m. fiskalinis biudeto deficitas sudar 1,9 % BVP, bendroji nacionalin skola – 26,9 %. Taiau fiskalinis patvarumas savaime nereiškia, kad valstyb gali save finansuoti; jis reikalauja, kad valstyb s fiskalin ir monetarin politika atitikt numatomas aug imo, infliacijos ir pal kan normos tendencijas. Patvarumas neb tinai reikalauja iš valstyb s ateityje sumok ti skol , taiau realioji skola turi b ti kaupiama l iau nei auga u ši skol mokam pal kan realiosios normos. o Kitaip tariant, Vyriausyb atsako u skolai taikomos grynosios realiosios pal kan normos (realioji pal kan norma r minus realioji augimo norma ) ir BVP santyk b 0 . Jis gali b ti finansuojamas iš pirminio perviršio g – arba iš monet kalimo pajam , kurias išreiškia infliacijos mokestis, mokamas u pinig paklausos ir BVP santyk L(r + ) (kuris yra ma janti nominalios pal kan normos funkcija, r + ). Ši patvarumo b kl galima pavaizduoti taip: g – + L(r + ) = ( r – ) · b 0 o Ar Lietuvos pirminis fiskalinis balansas atitinka š i ilgalaikio patvarumo b kl ? Atsivelgiant tai, kad pastarojo laikotarpio augimo tempas sudar 5,9 % BVP, o prognozuojamas vidutinis infliacijos augimo tempas – 3 % (remiantis 6 met vidurkiu ir darant prielaid , kad Lietuva stos ES), atrodyt , kad pirminis deficitas ateityje sudaryt 0,89 %. Nors tai gali atitikti dabartin makroekonomin Lietuvos b kl , jis grindiamas apytikriais skaiiavimais, imant optimistin augimo norm . Tod l, nors patvarumas gal ir n ra skubi problema, neabejotinai b tina ir toliau mainti fiskalin deficit , kadangi l tesnis augimo tempas ir netik tai pakilusi pal kan norma ateityje gali kelti patvarumo problem . Santaupos ir investicij finansavimas o Nuolatin atotr k tarp importo ir eksporto apimties rod strukt rinis prekybos deficitas. Š deficit papildo neaukštas gyventoj santaup lygis, d l kurio šalis darosi gana priklausoma nuo usienio santaup , kai reikia finansuoti savus investicinius poreikius. Priešingai santykiškai aukštam investicij lygiui, bendrosios gyventoj santaupos sudaro nuosaiki BVP dal . 2001 m. nacionalin ms santaupoms teko 16,8 % BVP – madaug tokia pati dalis kaip ir prieš penkerius metus (1.11 pav.). Page 42 11 1.11 pav. Bendrosios nacionalin s santaupos, BVP proc. Šaltinis: Pasaulio banko SIMA duomen baz o emo gyventoj santaup lygio pasekm yra ta, kad Lietuva turi finansuoti einamosios s skaitos deficit iš usienio l š . 2001 m. vien tiesiogin ms usienio investicijoms teko beveik 77 % einamosios s skaitos deficito. Taiau priešingai nei daugelyje besivystani šali tokia pad tis netur jo didel s neigiamos takos valstyb s konkurencingumui (r. t. p. B skyri toliau). Išor s finansavimas daugiausia buvo nukreiptas kapitalo formavim , o ne vartojim , ir pad jo modernizuoti šalies gamybos paj gumus. o 1.2 lentel je pateikta vis materialini investicij Lietuvoje finansavimo strukt ra pagal šaltinius. Iš duomen matyti, kad usienio l šos sudar 10 -20 % vis materialini investicij . Vis d lto atrodo, jog yra šiek tiek maesn s priklausomyb s nuo usienio santaup tendencija ir daugiau remiamasi nuosav l š finansavimo šaltiniais. Kita paym tina tendencija – smarkus materialini investicij finansavimo iš biudeto suma jimas, atitinkantis ma jant valstyb s vaidmen Lietuvos ekonomikos pereinamuoju laikotarpiu. 1.2 lentel . Materialin s investicijos pagal finansavimo šaltinius (%) 1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001 Iš viso 100,0 % 100,0 % 100,0 % 100,0 % 100,0 % 100,0 % 100,0 % Nacionalinis biudetas 20,1 % 14,3 % 12,6 % 10,8 % 4,7 % 1,9 % 5,9 % Valstyb s biudetas 13,4 % 10,6 % 8,8 % 5,9 % 2,6 % 0,7 % 4,5 % Savivaldybi biudetai 6,7 % 3,7 % 3,7 % 4,8 % 2,1 % 1,2 % 1,4 % Nuosavos l šos 65,2 % 62,0 % 63,4 % 42,5 % 68,5 % 72,4 % 71,1 % iš j usienio l šos 7,2 % 7,7 % 7,7 % 3,7 % 5,4 % 3,6 % 4,1 % Bank paskolos 14,1 % 20,4 % 20,7 % 25,9 % 18,0 % 17,2 % 17,6 % iš j usieni o 10,3 % 18,0 % 17,8 % 20,0 % 13,6 % 11,8 % 12,2 % Kiti šaltiniai (nebiudetiniai fondai ir kt.) 0,6 % 3,3 % 3,4 % 6,1 % 8,8 % 8,4 % 5,4 % Šaltinis: Statistikos departamentas prie LR Vyriausyb s. Statistinis metraštis 2002 -5,0% 0,0% 5,0% 10,0% 15,0% 20,0% B V P p r o c . valstybin s santaupos 1,6% 0,2% 1,9% -1,1% -3,9% -0,2% 0,1% privaios santaupos 12,9% 15,2% 14,4% 13,4% 15,4% 14,7% 16,6% 1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001 Page 43 12 Mok jim balansas o Lietuvoje, kaip ir kitose Baltijos valstyb se, fiksuoto valiutos kurso reimas buvo stabilus nuo 1994 m. balandio m n. prad jus taikyti doleriu pagr st valiut valdybos model . Norint išvengti su fiksuotu valiutos kursu susijusi sunkum reikia, kad einamosios s skaitos balansas b t stabilus ir nedidelis. Pirmiausia, jei didelio einamosios s skaitos deficito nekompensuoja investicij srautai finansin je s skaitoje, tai gali sukelti per didel tamp centrinio banko usienio rezervams. Dešimtojo dešimtmeio viduryje Lietuvos einamosios s skaitos deficitas sudar apytikriai 10 % BVP ir tik per pastaruosius dvejus metus jis suma jo iki tinkamesnio lygio. o 1.12 pav. rodo einamosios s skaitos deficito dinamik pra jusiais metais ir kartu atskleidia, kaip j sukelia preki balanso deficitas ir tik iš dalies kompensuoja paslaug perviršis. 1.12 pav. Einamosios s skaitos deficitas ir sud tin s dalys Pastaba: Kiti neparodyti einamosios s skaitos kompo nentai – pajamos ir einamieji transferiniai mok jimai. Šaltinis: Lietuvos bankas o Nors 1.12 pav. duomenys rodo, kad 1995- 1999 m. einamosios s skaitos deficitas išliko gana pastovus – apytikriai 10 % BVP, o po to šis rodiklis staiga pager jo, preki balanso dekompozicijos analiz leidia manyti, kad patvarumas buvo kur kas maesnis. Iš 1.13 pav. matome, kaip 1995- 1999 m. Lietuva iš grynojo em s kio produkt eksportuotojo tapo gryna importuotoja. Tuo paiu metu ymiai pablog jo kit preki prekybos balansas. Šiuos reiškinius šiek tiek kompensavo prekybos balanso pager jimas energetikos sektoriuje (nes išaugo energijos eksportas), neleid s einamosios s skaitos deficito rodikliui toliau blog ti. Po 1999 m. prasid jus bendrojo prekybos balanso, o kartu ir einam osios s skaitos b kl s ger jim didia dalimi l m staigus kit preki prekybos deficito suma jimas 1998 m. Tai liudija apie s kming restrukt rizavim ir Lietuvos preki eksporto perorientavim ES rinkas po Rusijos kriz s (r. 2 skyri ). -20,00% -15,00% -10,00% -5,00% 0,00% 5,00% 1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001 B V P p r o c . ein. s skaita prek s paslaugos pajamos ein. transferiniai mok jimai Page 44 13 1 .13 pav. Prekybos dekompozicija Šaltinis: Lietuvos bankas o Nepaisant nemao einamosios s skaitos deficito, fiksuotas valiutos keitimo kursas neapsunkino usienio rezerv , kadangi mok jim balans stabilizavo kiti finansin s s skaitos komponentai. Ypa iki 1999 m. buvo kaupiami rezerviniai aktyvai, tuo tarpu tiesiogin s investicijos, investicij portfelis ir kitos investicijos viršijo einamosios s skaitos deficit . Prekybos deficitas dar vert mainant poveik valiut keit imo kursui, tuo tarpu usienio investicij srautai, pasiymintys lito paklausa, dar priešing – vert didinant poveik , nusv rus einamosios s skaitos deficito tak . Apskritai Lietuvos banko usienio rezervai did jo, išskyrus 1999 m. (1.14 pav.). 1.14 pav. Finansin s skaita Šaltinis: Lietuvos bankas -12,00% -10,00% -8,00% -6,00% -4,00% -2,00% 0,00% 2,00% 1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001 em s kis energetika kitos prek s -6,00% -4,00% -2,00% 0,00% 2,00% 4,00% 6,00% 8,00% 10,00% 1995 1996 1997 1998 1999 2000 2001 tiesiogin s investicijos investicij portfelis kitos investicijos rezerviniai aktyvai Page 45 14 o 1.14 pav. rodo, kad tiesiogini investicij balansas (tiesiogin s usienio investicijos Lietuvoje minus tiesiogin s Lietuvos investicijos usienyje) pasiek aukš iausi lyg 1998 m. (BVP procentin s dalies išraiška); dauguma plauk gauta pardavus valstybin fiksuotojo nuotolinio ryšio bendrov . 1999 m. tiesiogini investicij plauk stygi kompensavo investicij vertybinius popierius – daugiausia Vyriausyb s euroobligacijas – padid jimas, iš kurio finansuotas einamosios s skaitos deficitas, sudar s 11 % BVP. 2000 m. ir 2001 m. einamosios s skaitos deficitas suma jo; pagrindinis finansavimo šaltinis buvo tiesiogin s usienio investicijos. o 1.3 lentel je pateikti Lietuvos banko balans nuo 1994 m. duomenys. Jie rodo Lietuvos centrinio banko atsiskaitym balans tarp aktyv (usienio ir vidaus) ir sipareigojim (usienio ir vidaus). Didiuma pasikeitim Lietuvos banko usienio aktyvuose susij su valstyb s ind li pokyiais. Grynieji tarptautiniai rezervai (at mus valstyb s ind l ) suma jo tik 1999 m. 270 mln. Lt suma jo komercini bank ind liai, kapitalo s skaita ir valiutos atsargos. Lik s pokytis susij s su valstyb s ind li suma jimu, daugiausia d l ind li kompensavimo gyventojams. 2001 m. grynieji tarptautiniai rezervai v l pakilo iki